Lotėt qė mbahen rrisin nivelin e tensionit dhe kur energjia e grumbulluar shpėrthen, mund tė shkaktojė kriza...
Fėmijėt qajnė shpesh dhe nuk vuajnė nga krizat e panikut. Ju do tė pyesni nėse kanė lidhje ose jo kėto fenomene? Po, sigurisht qė kanė. Kjo vėrtetohet edhe me faktin se tė rriturit qė fillojnė tė vuajnė nga krizat e panikut janė ata tė cilėt mbajnė tė qarėn dhe emocionet. Megjithatė nuk do tė thotė se krizat e panikut lindin vetėm nga kjo arsye. Nė fakt ėshtė njė mėnyrė e nxitjes sė tyre. Krizat e panikut nuk ndodhin shpesh te fėmijėt. Qė gjatė viteve tė para tė jetės ata janė nė kontakt tė menjėhershėm me emocionet e tyre, pakėnaqėsitė, kundėrshtitė, dhe i shprehin nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė me tė qarė, njė funksion fiziologjik qė bėn tė mundur nxjerrjen jashtė tė energjisė sė mbledhur qė lidhet me emocionet. Kėshtu, truri i tyre mbetet i pastėr, nuk grumbullon mbeturina dhe shumė shpejt fėmijėt janė gati pėr tė pėrballuar jetėn.
Mbajtja e lotėve i hap portat panikut
Ne tė rriturit nuk mund tė qajmė pėr ēdo gjė, ndaj kemi zhvilluar aftėsinė pėr ta kontrolluar veten nė shumė momente. Por disa njerėz e teprojnė dhe humbasin aftėsinė pėr tė qarė si pėr njė dhimbje, mėrzitje, shfryrje, ashtu edhe kur mallėngjehen. Ka nga ata persona tė cilėt kur humbasin njė njeri tė dashur, pėrmbahen dhe nuk qajnė as nė momentin e hidhėrimit dhe as pas shumė kohėsh. Por ēfarė ndodh me trurin e personit qė nuk qan? Emocioni qė mbetet brenda nuk shkarkohet, por shndėrrohet nė energji negative, qė vetėm mblidhet. Ēdo lot dhe emocion qė mbahet shtohet deri sa njė ditė arrijnė kufirin: pikėrisht kėtu shfaqet kriza e panikut, mėnyra e vetme qė i mbetet trurit dhe psikikės pėr tė ulur presionin e brendshėm. Ėshtė njė panik qė shfaqet me forcėn shpėrthyese tė tė gjithė lotėve tė mbajtur. Duke e ditur kėtė gjė e ndihmoni si pėr tu kuruar ashtu edhe pėr tė parandaluar qė situata tė mos pėrkeqėsohet.
Lotėt qė nuk duhen mbajtur:
Ja cilat janė emocionet qė kur mbahen pėr njė kohė tė gjatė ju bėjnė qė tė jeni mė tė rrezikuar nga krizat e papritura tė panikut:
- Dhimbja pėr humbjen e njė personi tė shtrenjtė
- Dhimbje pėr njė ndarje sentimentale
- Inat pėr padrejtėsitė qė ju kanė bėrė dhe mosreagimet ndaj tyre
- Mallėngjime tė ndryshme dhe mbajtja e lotėve pėr njė kohė tė gjatė
- Tė qara shfryrėse nė periudha stresuese
- Shqetėsim pėr humbjen e punės
Arsyet e pėrmbajtjes:
- Vėshtirėsi pėr ta ndier thellė emocionin
- Nuk jeni mėsuar me tė qarėn dhe nuk e keni idenė se si bėhet
- Duhet tė ruani imazhin e personit tė fortė
- Keni turp dhe frikė se si do tju gjykojnė tė tjerėt
- Keni ndjesinė sikur jeni tė pambrojtur
- Keni frikė se mos rrėmbeheni nga emocionet
Si duhet ta kuroni panikun
Gjėja e parė qė duhet tė bėni ėshtė tė mos pėrmbaheni, nėse po i mbani me zor lotėt apo jeni mallėngjyer shumė, mos e pėrmbani veten. Qani deri sa tė ndiheni tė lehtėsuar. Nėse prania e tė tjerėve ju bezdis, mbylluni pėr pak kohė nė njė dhomė dhe lėrini lotėt tė rrjedhin. Mos harroni se nuk jeni mė pak tė fortė vetėm se derdhni lot. Forca di ta pėrqafojė brishtėsinė, por jo vetėm atė tė tė tjerėve, por edhe tuajėn.
Qėndroni sa mė shumė nė natyrė
Natyra ėshtė njė mike e mirė e njeriut. Qėndrimi jashtė ju afron mė shumė me veten, falė analogjive tė mistershme mes natyrės dhe psikikės sonė. Mbjellja e luleve, kujdesi pėr kafshėt, takimi me miqtė mund tė luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė zhvillimin e botės emocionale, duke ju shkėputur nga energjia negative e krijuar te ju.
Pėrdorni teknika trupore
Emocionet e pranishme te ne janė materie biologjike dhe pikėtakimi me to ėshtė trupi. Gjeni njė specialist ose njė qendėr qė praktikon teknika trupore pėr tu ndier mė mirė. Por bėni kujdes, se mos favorizoni bllokimin qė shfaqet vetėm kur tė jetė momenti, pavarėsisht se zhvillohet gradualisht.(yllpress)