Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Nėse qėndroni nė diell mesatarisht tre orė nė ditė, mund tė zvogėloni rrezikun e kancerit tė gjirit pėr 50 pėr qind.
Tė dhėnat mė tė reja tregojnė se ekspozimi i rregullt ndaj rrezeve tė diellit mund tė ketė efekt tė fuqishėm kundėr kancerit tė gjirit duke stimuluar prodhimin e vitaminės D nė lėkurė.
Testimet laboratorike kanė treguar se qelizat e gjirit kanė aftėsi qė ta shndėrrojnė vitaminėn D nė hormon, i cili ka veti antikancerogjene.
Shkencėtarėt kanadezė kanė krahasuar 3.100 femra qė vuajnė nga kanceri i gjirit me 3.470 femra tė shėndosha te tė cilat nuk ėshtė diagnostikuar ky tumor malinj.
Pjesėmarrėset nė studim janė pyetur pėr kohėn qė e kanė kaluar nė diell gjatė ditėve verore nė katėr faza jetėsore: si tinejxhere, nga mosha 20 deri nė 30 vjeēare, nga mosha 40 deri nė 50 vjeēare dhe nga mosha 60 deri nė 74 vjeēare,
Rezultatet kanė treguar se femrat tė cilat kanė kaluar sė paku 21 orė nė javė tė ekspozuara ndaj rrezeve ultravjollce nė moshė tė re, kanė qenė pėr 29 pėr qind mė pak tė rrezikuara pėr tu sėmurė nga kanceri i gjirit.
Pėr femrat tė cilat kanė kaluar mė shumė kohė nė diell nė moshėn 40 dhe 50-vjeēare, rreziku kishte rėnė pėr 26 pėr qind, ndėrsa pėr ato mbi moshėn 60 vjeēare, qėndrimi nė diell e pėrgjysmon rrezikun pėr shfaqjen e tumorit.
Njėkohėsisht ėshtė vėrtetuar se personat tė cilėt kanė marrė sasinė e rekomanduar tė vitaminės D, kanė mė pak rrezik pėr tu sėmurė nga sėmundjet e zemrės, dhe janė mė pak tė prirė pėr infarkt tė zemrės ose goditje nė tru.
Ndėrkohė, njė studim amerikan, nė tė cilin kanė marrė pjesė rreth 119.000 persona tė rritur dhe qė ka zgjatur rreth dy dekada, ėshtė vėrtetuar se meshkujt tė cilėt marrin dozė ditore prej 600 IUD tė vitaminės D, janė pėr 16 pėr qind mė pak tė rrezikuar qė tė vuajnė nga problemet e zemrės ose tė pėsojnė goditje nė tru.
Vėrejtje: Megjithatė, duhet pasur kujdes qė gjatė qėndrimit nė diell tė mbrohemi nė mėnyrė tė duhur qė tė mos shkaktohet ndonjė dėmtim i lėkurės apo sėmundje e saj.
