Nje studim tregon se nivelet e stresit tek tė papunėsuarit janė tė lidhura mė shumė me gjėrat qė i rrethojnė se sa me moshėn, gjininė, tė ardhurat dhe shkalla e privimit.
Prezenca e parqeve dhe drunjve nė vendet ekonomikisht tė privuar mund tė ndihmoj njerėzit tė pėrballen mė mirė me humbjen e punės, ērregullimin stresues post traumatik, lodhjen kronike dhe ankthin, tregojnė studiuesit.
Ata kanė zbuluar se nivelet e stresit tė njerėzve janė drejtė pėr drejtė tė lidhura me sasinė e hapėsirės sė gjelbėr qė i rrethon sa mė shumė hapėsirė e gjelbėr aq mė pak ka gjasa njė person tė stresohet. Gjithashtu, se pėr ēdo 1% shtim tė hapėsirės sė gjelbėr kishte rėnie tė madhe nė nivele tė stresit.
Aty ku kishte mė shumė hapėsirė tė gjelbėr njerėzit mė mirė reagonin ndaj ndodhive shqetėsuese, duke mos u stresuar edhe aq shumė nė fillim ose duke u pėrballur mė mirė me stresin. Ky studim ėshtė bėrė nga Universiteti Edinburgut dhe qendra e studimeve Heriot Watt OPENspace, nė bashkėpunim me universitetet e Glasgow dhe Wesminister. Managjer i kėtij projekti ishte Instituti James Hutton.
Zbulimet janė publikuar nė Landscape and Urban Planning. Catherine Ward Thompson, drejtoresh e kesaj qendre, tha: Duke marr parasysh nivelet nė rritje tė stresit dhe shėndetin e dobėt mental tė njerėzve nė Skoci, ky ėshtė njė zbulim i rendesishem.
Pėr herė tė parė studiuesit kanė punuar me njerėz tė papunėsuar nga vende tė privuara dhe kanė pėrdor teste shkencore pėr tė treguar se aty ku ka mė shumė hapėsirė tė gjelbėr, nivelet e stresit ishin mjaft tė ulėta, ndėrsa aty ku kishte mė pak hapėsirė tė gjelbėr shfaqeshin shenja tė hormoneve tė trupit qė nuk funksiononin mirė.
Ushtrimet ishin edhe njė faktor tjetėr qė ėshtė parė se zvogėlojnė stresin, por kjo ndoshta nuk ka asgjė tė bėj me ushtrimet nė park. Njerėzit kanė raportuar se ndihen mė pakė tė stresuar nėse jetonin nė vende ku kishte mė shumė hapėsirė tė gjelbėr pa marr parasysh se sa ushtronin. /Keshilla/