Vitet e fundit, ndryshimi i klimės ka filluar tė tkurrė shtresat e akullit tė Antarktidės.
Antarktida, kontinenti nė polin jugor tė Tokės, ėshtė e mbuluar me njė shtresė akulli, mesatarisht mė shumė se dy kilometra tė trashė. Kjo shtresė masive akulli mban 70 pėr qind tė ujit tė freskėt tė Tokės. Por vitet e fundit, ndryshimi i klimės ka filluar tė tkurrė shtresat e akullit tė Antarktidės - skajet e akullit qė shtrihen deri mbi det. Siē njofton korrespondentja e Zėrit tė Amerikės, Rosanne Skirble, njė studim i ri thotė se akulli ėshtė duke u shkrirė jo nga njė atmosferė mė e ngrohtė nga lart, por nga ujėrat e ngrohta poshtė: Hamish Pritchard ėshtė njė studiues i akullnajavet me grupin British Antarctic Survey. Nė vitin 1993 dhe pėrsėri nė vitin 2003 ai ka vėrejtur rėnien e dy shtresave tė akullit nė Gadishullin Antarktik. Ai thotė se akullnajat qė i kishin rezistuar shkrirjes po bien me shpejtėsi dhe po derdhen gjashtė herė mė shpejt se sa shpejtėsia normale nė Oqeanin Jugor. Donim tė kuptonim ēfarė e shkaktonte njė gjė tė tillė.
Pritchard ėshtė autori kryesor i njė studimi tė ri nė revistėn Nature. Ekipi i tij kėrkimor pėrdori instrumente satelitore me lazer pėr tė matur ndryshimet nė shtresat e akullit tė Antarktidės mes viteve 2003 dhe 2008. "Ajo qė mundėm tė shohim ėshtė se ka pasur njė model tė veēantė pėr faktin se shtresat e akullit poshtė po shkrinin mė me shpejtėsi, veēanėrisht ato qė janė nė pjesėn perendimore tė Anktarktidės.
Studimet e mėparshme nė kėrkim tė shkaqeve pėr shkrirjen e shtresave tė akullta kishin pėrjashtuar pakėsimin e rėnies sė dėborės ose ndonjė ngadalėsim nė lėvizjen e akullnajave drejt detit. Pritchard thotė se tė dhėnat e reja tregojnė pėr njė proces qė ata e quajnė " shkrirja bazore:" uji i ngrohtė i oqeanit ngroh shtresat e poshtme tė akullit. Pritchard thotė se erėrat e forta tė perėndimit nė Oqeanin Jugor shtyjnė rrymat e ngrohta mė nė brendėsi tė shtresave tė akullit nė brigjet e Antarktidės. "Kjo na tregon se shtresat e akullit mund tė jetė shumė tė ndjeshme ndaj ndryshimeve mjaft delikate tė klimės, si lloji i rrymave atmosferike, qė ne nuk e kishte vlerėsuar plotėsisht mė parė".
Jan Gunnar Winther ėshtė drejtor i Institutit norvegjez Polar. Ai thotė se studimi ofron njė pasqyrė tė rėndėsishėm se si ndryshimi i klimės, shkakton shkrirjen e shtresave tė akullit duke ndikuar nė nivelet globale tė detit. "Nė shumė vende nėpėr botė, nė shumicėn e vendeve ku ka akullnaja, dhe nė Grenlandė, nė pjesė tė Antarktikės, jo nė tė gjitha Antarktikėn, shkrirja po rrit nivelin global tė detit. Ky mund tė jetė shpjegimi mė i rėndėsishėm i rritjes sė nivelit tė deteve". Winther thotė se emetimet e karburantit fosil nga djegiet nė impiantet tona tė energjisė, makinat dhe ndėrtesat, vazhdojnė tė ēlirojnė gaze nė atmosferė. Si zoti Prichard dhe kolegėt e tij theksojnė nė studimin e tyre se kėto prirje po shkaktojnė ndryshimet aktuale qė po pėrshpejtojnė shkrirjen dhe hollimin e akullit tė Antarktikės. Kjo dinamikė duket tė jetė e qėndrueshme, paralajmėrojnė studiuesit, duke arritur nė pėrfundimin se kjo "mund tė ketė shkaktuar tashmė njė periudhė tė paqėndrueshme pėr mėkėmbjen e akullnajave" nė Ankarktidėn perendimore.