Njerėzit qė kanė hundė mė tė madhe janė mė rezistues ndaj alergjive, ftohjeve dhe gripit, bicepsėt dhe mjekra e fortė zbulojnė rrezikun nga sėmundjet e zemrės, ndėrsa ngjyra e syve rrezikun nga humbja e shikimit.
Mėnyra se si teshtini mund tė zbulojė se me cilin prind pėrngjani mė shumė nė aspektin gjenetik, pohojnė shkencėtarėt.
Tingulli specifik i teshtitjes, shumė shpesh bartet pėrmes shumė gjeneratave, zbulojnė shkencėtarėt. Por, siē tregojnė hulumtimet, ndaj teshtitjes mė tė prirė janė njerėzit qė kanė hundė mė tė vogėl.
Pėr ata me hundė mė tė mėdha ėshtė dėshmuar qė janė mė rezistues ndaj alergjive, ftohjeve dhe gripit, ēka pėrputhet me besimin antik qė hunda mė e madhe dhe mė e shprehur simbolizon fuqinė dhe forcėn.
Kėmbėt e holla nėnvetėdijshėm sinjalizojnė sistemin e shėndetshėm kardiovaskular.
Sytė, veshėt, duart, kėmbėt dhe pjesėt e tjera tė trupit zbulojnė fakte mbresėlėnėse pėr shėndetin dhe personalitetin, pohojnė ekspertėt. Ėshtė zbuluar, pėr shembull, qė femrat me nofull mashkullore kanė nivel mė tė madh tė hormonit mashkullor testosteronit dhe prandaj janė mė tė prira pėr tė mashtruar partnerin.
Por, pėrveē qė rrezikojnė lidhjen pėr shkak tė testosteroneve tė tepėrta, janė mė tė prira edhe mė shumė pėr sėmundjet mashkullore si sulmi nė zemėr dhe tru. Niveli i hormonit mashkullor shihet edhe nė bicepsė, prandaj femrat me duar mė tė forta njėkohėsisht do tė jenė edhe mė agresive dhe mė tė prira ndaj lėndimeve.
Ngjyra e syve zbulon rrezikun nga humbja e shikimit
Njerėzit me sy tė kaltėr ose ngjyrė tė ēelėt pėr shkak tė mungesės sė pigmenteve janė mė tė ndjeshėm ndaj dritės dhe mė tė prirė pėr tė zhvilluar gjendje tė lidhura me plakjen si degjenerimi makular dhe njollat e pėrhimta. Sipas artit tė lashtė kinez tė leximit tė fytyrave, njerėzit tė cilėt i kanė sytė shumė afėr janė tė pavarur dhe me vetėbesim.
Sipas veshėve parashikohet infarkti
Njerėzit me veshė tė mėdhenj, sipas besimit tradicional kinez, janė vital, tė pavarur dhe tė guximshėm tė bėjnė ēfarėdo qė synojnė nė jetė. Rrudha diagonale nėpėr llapėn e veshit mund tė jetė sinjal i hershėm i rrezikut tė shtuar nga sėmundjet e zemrės.
Kėmbėt e ftohta pėr shkak tė tiroideve
Femrat mė tė vjetra se 40 vjet, me shputat shpesh tė ftohta mund tė kenė probleme me tiroidet joaktive, gjėndrėn e cila rregullon metabolizmin dhe temperaturėn. Harqet e larta tė shputave sugjerojnė se kemi tė bėjmė me njerėz tė pavarur.
Yndyrat nė vithe, dhe jo nė stomak mbrojnė zemrėn dhe enėt e gjakut
Vithet e mėdha e tė rrumbullakuara paraqesin rrezik mė tė vogėl nga sėmundjet e zemrės, ndėrsa sipas besimit indian, kjo lidhet me shikimin optimist nė jetė. Nga ana tjetėr, ata me prapanicė mė modeste shpesh kanė vlerėn e ulėt tė kolesterinės sė keqe (LDL), ndėrsa shumė mė shumė kolesterinė tė mirė (HDL) dhe janė mė tė prirė ndaj diabetit, tregojnė hulumtimet.
Femrat me ije mė tė mėdha dhe mė tė gjera harrojnė mė shumė se ato me ndėrtim mė tė imėt trupor, kanė vėrtetuar shkencėtarėt amerikanė. Kolegėt e tyre britanikė nga Universiteti Southampton kanė vėrtetuar qė pėrqindja e zhvillimit tė kancerit tė gjirit ėshtė mė shumė se trefish mė i madh tek femrat, nėnat e tė cilave kanė pasur ije tė gjera. Por, vithet e mėdha tregojnė edhe pėr pjellshmėri mė tė lartė dhe shanse mė tė mėdha pėr lindje natyrale.
Masa e belit parashikon mė mirė shėndetin sesa pesha
Barku i madh mund tė jetė shenjė qė dikush ėshtė mė i prirė pėr reaksion mė tė fortė ndaj stresit. Hulumtimet sugjerojnė lidhjen e fortė nė mes nivelit tė lartė hormonit tė stresit kortizolit dhe indit yndyror nė bark. Por, pėrveē karakterit mė tė rėndė beli i gjerė (82 cm pėr femrat, 92 pėr meshkujt) parashikon edhe rrezikun nga sėmundjet e zemrės dhe jetėgjatėsinė mė mirė se BMI (Body Mass Index indeksi i masės trupore). BMI llogaritet ashtu qė pesha nė kg pjesėtohet me katrorin e gjatėsisė trupore nė metra. BMI optimal ėshtė nė mes 18,5 dhe 24,9.
Tullacėria zbulon mprehtėsinė, por edhe sėmundjet kardiovaskulare
Ndoshta nuk kanė nė kokė, por brenda saj fshihet shumėēka. Duke fituar mesatarisht prej katėr deri pesė pėr qind mė shumė pikė nė testet e inteligjencės, meshkujt tullacė janė treguar mė tė zgjuar se ata me modelin e lėmuar tė flokėve, ka treguar hulumtimi amerikan. Por meshkujt tullacė shpesh kanė edhe mė shumė testosterone dhe me kėtė edhe rrezikun mė tė lartė nga infarkti.
Rekreacioni ideal zgjidhet sipas ngjyrės sė iridės
Njerėzit me sy ngjyrė kafeje janė mė tė mirė nė ushtrimet eksplozive siē janė sprintet dhe nė sportet qė kėrkojnė reflekse tė shpejta si boksi. Personat me ngjyrė tė ēelėt tė syve janė mė tė qėndrueshėm, prandaj mė shumė do tiu shkonin alpinizmi, ēiklizmi dhe ushtrimet e tjera aerobe te tė cilat e pėrcaktojnė vetė ritmin.
Bebėzat tregojnė rrezikun nga pika
Nėse rreth iridės paraqitet unaza gri, kjo mund tė sugjerojė nė arcus senilis, respektivisht nė kolesterinėn dhe trigliceridet e ngritura, acidet yndyrore nga gjaku, tė cilat lidhen me rrezikun mė tė lartė nga sėmundjet e zemrės dhe pika nė tru. Por, nė bebėza shihet edhe rreziku pėr shėndetin e trurit. Njerėzit me drita tė syrit tė ndryshme kanė rrezik mė tė lartė nga sulmi nė tru, tumori nė tru ose aneurizmi.
Kofshėt e forta nėnkuptojnė jetė tė gjatė dhe atė pa osteoporozė ose thyerje
Edhe pse poseduesit e tyre shpesh i fshehin, kofshėt e forta dhe tė ngjeshura janė tė lidhura me rrezikun mė tė ulėt nga vdekja e parakohshme dhe sėmundjet e zemrės, ka treguar studimi mė i ri danez. Po ashtu, trashėsia nė vithe dhe ije ėshtė mė pak e dėmshme se trashėsia nė bel dhe atė pėr arsyen e njėjtė sepse celuliti ėshtė shumė vėshtirė tė hiqet. Yndyrat nga kėmbėt mė ngadalė dhe nė mėnyrė mė tė barabartė lėshohen nė gjak, prandaj rreziku nga sėmundjet kardiovaskulare ėshtė mė i vogėl. Pėrveē kėsaj, eshtrat nė kėmbėt mė tė shkurtra nė parim janė mė tė forta dhe mė rezistente ndaj thyerjeve, por edhe nė osteoporozė dhe sėmundjet e tjera tė eshtrave tė lidhura me plakjen, ka treguar hulumtimi i ri amerikan. /Keshilla/