Shkencėtarėt kanė deklaruar se mielli i bardhė nuk ėshtė i shėndetshėm.
Argumenti i tyre ėshtė qė nė kėtė miell mungojnė dy pjesėt mė tė rėndėsishme tė kokrrės sė grurit shtresa e jashtme ose mbėshtjellėsi dhe embrioni.
Hulumtimet, tė cila i kanė kryer National Institutes of Health kanė treguar qė pėr shembull marrja e beta karotenit (me tė cilėn pėrndryshe ėshtė i pasur gruri) si shtesė e ushqimit mund tė rrisė rrezikun nga zhvillimi i kancerit, ndėrsa nga ana tjetėr, konsumimi i vitaminės sė njėjtė nė formė tė drithėrave tė papėrpunuara ėshtė shumė mė i shėndetshėm.
Sigurisht, ekziston edhe njė mangėsi nė kėtė teori rreziku i ēekuilibrit i cili ka tė bėjė me marrjen e tė gjithė ushqyesve tė nevojshėm nga drithėrat e papėrpunuara.
Pėr shembull, shumica e ekspertėve pajtohen qė beta karoten absorbohet mirė vetėm nėse merret me perimet tjera tė cilat pėrmbajnė nė vete karotenoid.
Shumė njerėz tė cilat ushqehen me ushqim tė rafinuar nė organizėm fusin shumė pak materie dhe pėrbėrės ushqyes dhe pėr kėtė arsye shpesh kanė probleme me tretje, mė saktė me kapsllėk dhe bėhen subjekt i shumė sėmundjeve kronike.