Vitamina A ėshtė vitamina e pare e zbuluar dhe pėr kėtė arsye ėshtė emėruar me shkronjėn e parė nga latinishtja.
Ajo ėshtė veqanarisht e rėndėsishme pėr mirmbajtjen e syve, pė gjendjen e mir ė tė ashtit, lėkurės, flokėve , dhėmbėve dhe mishit tė dhėmbėve. Pa sasi tė mjaftueshme Vitamin A, organizmi nuk ėshtė i qėndrueshėm ndaj infekcioneve.
Kjo vitaminė ėshtė njėra nga antioksidantet mė atraktive, ndihmon nė mborjten e lėkurės nga rrezet e dėmshme tė diellit. Veqanarisht ka rėndėsi tė madhe nėshėrimin e rudhave tė vogla dhe puērrave.
Źshtė e vertetuar se Vitamina A reagon nė mėnyrė profilaktike te disa lloje tė kancerit, ndihmon pėr ulje e kolesterolit tė keq dhe e zvogėlon rrizikun nga sėmundjet e zemrės.
SIMPTOMET E MUNGESŹS SŹ VITAMINŹS A
Pėr fat tė mirė,shumė njerėz marrin Vitamin A mjaftueshėm nėpėrmjet ushqimit. Por, edhepse rrallė, ndodhė tė paraqitet mungesa e Vitaminės A. Veqanarisht mė tė rrezikuar janė personat tė sėmurė nga kanceri, tuberkuloza, pneumonia, sėmundjet kronike tė veshkėve dhe prostatės.
Disa nga simptomet qė paraqiten gjatė deficitit tė Vitamines A janė
Joqėndrueshmėria ndaj viruseve dhe infekcioneve;
Verbimi i natės;
Rėnia e flokėve;
Humbja e oreksit;
Problemet me ashtin.
PREDOZIMI NGA VITAMINA A
Kur flasim pėr Vitaminėn A nuk mundemi pa pėrmendur diqka mė tepėr rreth predozimit nga kjo Vitaminė. Kjo dukuri quhet hipervitaminoza A dhe do tė thotė se organizmi i juaj ka mė shumė Vitamin A se sa i duhet pėr funksionim tė rregullt.
Predozimi me Vitamin A mė sėshpeshti fitohet nga konsumimi i tepėrt I Vitaminės A si shtesė nė ushqim.Hipervitaminoza A mundet te sjellė probleme gjatė lindjes, anomali tė mėlqisė ose probleme me pjesėn qėndrore tė sistemit nervor.
Disa nga simptomet qė paraqiten gjatė intoksikimit(hipervitaminozės) me Vitamin A janė: humbja e oreksit, lodhje, thyerja e thonjėve, kokėdhimja, probleme me shikimin, depresion dhe anemia.
Pranimi i sasive tė mėdha tė Vitaminės A gjatė shtatzanisė mundet tė shkaktojė abort spontan ose defekte te i posalinduri. Pėr kėtė shkak.gratė shtatzėna nuk duhet tė pranojnė Vitamin A si shtesė nė ushqim nėse nuk ju rekomandon mjeku.
SASITŹ DITORE TŹ NEVOJSHME TŹ VITAMINŹS A
Sasit e nevojshme ditore tė Vitamiės A ndryshojnė nė varrshmeri nga mosha dhe gjinija.
Fėmijėt (3 vjet dhe mė pak)- 300µg
Fėmijėt(4-8 vjet)-400µg
Fėmijėt(9-13 vjet)-600µg
Tinejxherėt(14-18 vjet)-900µg
Tė rriturit (19 vjet e mė lartė)-900µg
Gratė shtatėzėna (18 vjet e mė poshtė)-750µg
Gratė shtatzėna(18 vjet e mė lartė)-770µg
Lehonat (18 vjetė e me poshtė)-1200µg
Lehonat(18 vjet e mė lartė)-1300µg
Nga fakti se egziston rreziku i madh nga intoksikimi (hipervitaminoza A) mė poshtė janė tė dhėnurat maksimale tė sasisė tė vitaminit A,tė cilat mund ti pranoni gjatė ditės.
Fėmijėt (3 vjet e mė pakė)-600µg
Fėmijėt(4-8 vjet)-900µg
Fėmijėt (9-13 vjet)-1700µg
Tinejxherėt (14-18 vjet)-2800µg
Tė rriturit (19 vjet e mė shumė)-3000µg
Shtatzėnat ose lehonat (18 vjet e mė pak)-2800µg
Shtatzėnat ose lehonat(18 vjet e me shumė)-3000µg
USHQIME TĖ PASURA ME VITAMIN A
Vitamina A ėshtė e pėrfaqsuar nė vajin e peshkut, nė mėlcinė e zezė, vezė, permet e verdha dhe tė gjelbėrta, karrota, pjepėr, patate, etj. (TRYEZA)