Mbajtja e nje ditari te migrenes , shenimi i ankesave dhe ushqimeve te konsumuara nga ana e tyre eshte shumė i rendesishem per te semuret me migrene.
Njohja e faktorėve nxitės tė migrenės dhe parandalimi i tyre ndihmon nė minimizimin e dhimbjes ashtu si ilaēet.
Njohja mirė e faktorėve nxitės tė migrenės ėshtė njė nga metodast mė efektive nė pakėsimin dhe uljen e dhimbjes dhe shpeshtėsisė sė saj. Por faktorėt nxitės tė dhimbjes mund tė ndryshojnė nga njė i sėmurė tek tjetri. Prandaj ėshtė shumė e rėndėsishme qė tė sėmurėt tė mbajnė shėnim ēfarė hanė, pine dhe tė mbajnė shėnim nėse janė ekspozuar ndaj faktorėve nxitės si stresi, aromat, alkooli apo kafeina 1-2 ditė para shfaqjes sė dhimbjes. Tė sėmurėt tė cilėt njohin mirė faktorėt nxitės dhe marrin masa parandaluese mund tė pakėsojnė dhimbjet pa pėrdorur ilaēe.
Ditari i dhimbjeve ndihmon nė kurimin e migrenės
Para diagnostikimit tė migrenės dėgjohen me vėmendje ankesat e hollėsishme tė tė sėmurit. Pasi merret informacion i mjaftueshėm rreth dhimbjeve tė tė sėmurit bėhen kontrollet fizike dhe neurologjike dhe mė pas vendoset nėse ka nevojė pėr analiza tė mėtejshme. Disa tė sėmurė mund tė pėrdorin dhe analizat e gjakut , tomografinė apo rezonancėn magnetike . Mė pas nga i sėmuri kėrkohet tė mbajė ditar. Nė kėtė ditar zėnė vend shpeshtėsia e dhimbjes , koha , vendi , karakteri , faktorėt qė e shtojnė ose pakėsojnė dhimbjen dhe ilaēet e pėrdorura. Ashtu siē janė tė rėndėsishme ndjekjet ditore pėr vendosjen e njė kure tė pėrshtatshme nė tė njėjtėn kohė e ndihmojnė tė sėmurin ta pėrcaktojė mė mirė dhimbjen.
Ēfarė e nxit migrenėn?
Stresi: ėshtė njė nga nxitėsit mė tė mirė tė migrenės. Nė studime tė ndryshme ai pėrkufizohet si nxitės i 60-80% tė rasteve tė migrenės.
Kafeina , sasia e tepėrt e nikotinės : edhe konsumi i tepėr i kafeinės dhe nikotinės mund tė nxisė dhimbjen e migrenės. Por mund tė ndodhė e e kundėrta . p.sh nėse njė person i cili merr vazhdimisht dhe nė mėnyrė tė rregullt kafeinė ndalon marrjen e saj atėherė mund tė nxiten dhimbjet e migrenės.
Aromat : disa parfume, cigarja apo era e bojės mund tė nxisin migrenėn.
Ndryshime nė rregullin e gjumit : edhe gjumi i tepėrt apo pagjumėsia mund tė nxisin migrenėn. Ashtu siē mund tė shfaqen dhimbje nė mėngjesin e njė nate tė fjetur nė orė tė vona edhe nė rast se personi fle nė orare tė caktuara gjatė javės dhe nė fundjave fle 1-2 orė mė tepėr mund tė ndikohet nga dhimbjet.
Hormonet : njė nga nxitėsit mė tė mirė tė migrenės ėshtė dhe cikli menstrual. Dhimbjet mund tė shfaqen 1-2 para menstruacioneve, nė mes tė ciklit ose 1-2 ditė pas tyre.
Drita dhe zėri i lartė: dritat vezulluese dhe zėri i lartė mund tė nxisin migrenė. Krahas kėsaj ndjeshmėria ndaj dritės dhe zėrit tė lartė shfaqet gjatė dhimbjeve. Ushqimet dhe lėngjet : turshitė, frutat e thata , sallamrat , nitrati i gjendur nė produktet e mishit , tiramina e gjendur nė djathėrat e vjetėr , soja dhe supėrat e gatshme nxisin migrenė. Alkool: alkooli ėshtė njė nga nxitėsit mė tė mirė. Ndėrsa vera e kuqe njihet si nxitėsit mė tė sigurtė tė migrenės.
Ndryshimet klimaterike : ndryshimet nė presionin , temperaturėn dhe lagėshtirėn e ambjentit mund tė nxisin migrenėn. Zakonisht tė sėmurėt ankohen pėr shtimin e dhimbjeve nė rast kur koha ėshtė me stuhi.
Aktivitet fizik i papritur dhe i ngjeshur
Ilaēet: hapat kontraceptive apo ilaēet qė zotėrojnė veēorinė e zgjerimit tė enėve tė gjakut mund tė jenė shkak i fillimit tė dhimbjeve tė migrenės.