Studimet e bėra kanė vėrtetuar se fiku pėrmban njė pėrqindje tė lartė lėndėsh ushqyese dhe vitamina. Ėshtė bėrė e qartė se fiku ėshtė njė frut kalorik qė ekuilibron e shmang aciditetin e trupit tė njeriut
Ėshtė i pasur me burime natyrale tė vitaminave A, B, C dhe pėrmban njė pėrqindje tė pasur e tė lartė tė lėndėve ushqyese, sidomos elementet hekur, kalcium, bakėr. Pėrqindja e sheqerit tek fiku zė 19% tė peshės sė tij, dhe pėr kėtė ēdo 100 gr. fiq i jep fuqi e nxehtėsi trupit rreth 70 saren.
Ėshtė i dobishėm pėr gratė shtatzėna gjidhėnėse, ndėrsa nė aspektin kurativ fiku ėshtė i dobishėm, mbrojtės e shėrues i sėmundjeve tė aparatit tretės, kapsllėkut, sėmundjet e gojės e mishit tė dhėmbėve. Ėshtė vėrtetuar shkencėrisht se infuzioni (ekstrakti) i fikut tė thatė ndihmon diuretikėt e pastrimin e gjakut. Po tė konsumohet esėll konsiderohet si njė medikament i mrekullueshėm pėr rastet e kapsllėkut tė pėrkohshėm, sepse pėrmban lėndė pastruese.
Pėrdorimi i brendshėm Nė rastet e kapsllėkut tė pėrkohshėm veēanėrisht tek tė moshuarit, pėrdoret infuzioni (ekstrakti) i fikut tė thatė 3 kokrra nė njė gotė uji tė ftohtė nė mėngjes esėll e njė tjetėr para se tė shkohet pėr tė fjetur.
Pėrdorimi i jashtėm Pėr inflamacione tė laringjitit, rrugėt e frymėmarrjes pėrdoret infuzioni i fikut si gargarė 3 herė nė ditė. Pėr djegiet e lehta vendosen copa fiku pasi tė jenė prerė nė rripa tek vendet e dėmtuara e lidhen me njė fasho tė pastėr, e cila ndėrrohet mėngjesin e ditės nė vijim. Pėr ulēerat e plagėt e kėqija vendoset fik i thatė i zier mbi plagė duke e lidhur me fasho me kusht qė tė ndėrrohet 3 herė nė ditė. Kjo kurė vazhdon pėr 4-6 ditė derisa tė shmanget pisllėku plotėsisht.
Vaji i ullirit shėrben si ilaē pėr mėlēinė, kuron parazitėt nė stomak dhe shėron kapsllėkun. Vaji i ullirit ka gjetur pėrdorim si pomadė pėr kurimin e rėnies sė flokėve e disa lloje sėmundjesh lėkure. Arabėt e kanė njohur vlerėn dhe dobitė e pemėve tė ullirit qė jetojnė rreth 2000 vjet. Kjo pemė ėshtė pėrzier me hurmat me pseudonimin pema e arabėve si nė ushqim ashtu edhe nė shėrim.
Studimet kanė vėrtetuar se ulliri pėrmban pėrqindje tė lartė tė ujit rreth 30%, vaj nga 15-50%, lėndė proteinore rreth 5%, karbohidrate rreth 10%, kripėra minerale, mė tė rėndėsishmet fosfor, hekur dhe kalcium. Gjithashtu nė tė gjenden vitamina A me sasi tė mėdha, vitaminė B e pasur me lėndė minerale.
Vaji ka ngjyrė tė verdhė qė anon nga jeshilja me erė tė kėndshme ku pėr nga aspekti mjekėsor konsiderohet i butė e i lehtė dhe i dobishėm pėr disa sėmundje tė tėmthit, si dhe pėrdoret nė prodhimin e disa lloje sapunėsh e kremrash mjekėsorė. Ndėrsa gjethet e ullirit pėrmbajnė lėndė kapėse, ndėr mė tė rėndėsishmet Tanine, pėrdoret si gargare, forcuese e kundėr etheve. Thuhet se gjethet e ullirit po tė zihen vlejnė nė parandalimin e gargarinės, gjithashtu ėshtė provuar shkencėrisht se gjethet e ullirit kanė tė njėjtat veti pothuajse, duke patur parasysh se nė pėrmbajtjen e tyre ka hidhėsirė.
Dihet se lėnda e taninės qė nxirret nga gjethet e ullirit pėrdoret nė procesin e tharjes sė lėkurave. Studimet e kryera nėn kujdesin e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė kanė vėrtetuar se vaji i ullirit i pajis pėrdoruesit e tij me 35% tė nxehtėsisė dhe shmang kolesterolin nė qarkullimin e gjakut.
Pėr mė tepėr, vaji i ullirit ndihmon qė njeriu tė gėzojė shėndet tė mirė, sepse ky vaj konsiderohet absolutisht mė i miri pasi nuk mbetet nė muret e arterieve dhe pėr mė tepėr ndihmon nė shėrimin e mėlēisė, aktivizon daljen e verdhėzės dhe pastron aparatin tretės.
Nėse trupi lyhet me vaj ulliri, ai fiton butėsi tė ndritshme dhe pėr kėtė sapuni i cili ka nė pėrbėrjen e tij vaj ulliri konsiderohet mė i vlefshėm pėr trupin. Kjo pasi ėshtė vėrtetuar se vaji i ullirit ėshtė mė i dobishėm sesa dhjami pėr shėndetin dhe mė i lirė materialisht. /ikub/