Shkencėtarėt gjithnjė e mė shumė paralajmėrojnė qė konsumimi i sotėm i mishit nė tė ardhmen do tė bėhet i paimagjinueshėm, sepse prodhimi i mishit pa ujė ėshtė pothuajse i pamundur, ndėrsa prodhohet sasi enorme e dyoksidit tė karbonit ēka rrit emetimin e gazave serrė
Pėrveē pėr planetin konsumimi i mishit tė kuq ka efekte tė dėmshme dhe nė shėndetin tonė. Ata konsiderojnė qė mund tė shkaktojė njė varg tė sėmundjeve, ndėrsa sipas disa treguesve edhe karcinomė.Shumė njerėz pėr shkak tė kėsaj i kthehen mėnyrės vegjetariane tė ushqimit, duke konsideruar qė proteinat bimore janė mė tė mira dhe mė tė sigurta se ato shtazore.
Rrallimi i shujtave tė mishit dhe zvogėlimi i sasive tė konsumuara tė produkteve tė mishit me siguri do tė ndikojė mirė nė shėndet, ndėrsa kėto me tė vėrtetė janė ndryshime tė vogla qė mund ti fusni nė ushqyerje. Megjithatė, Medical Daily sjell edhe disa pėrparėsi tė shujtave tė herėpashershme tė mishit.
1. Mishi pėrmban sasi tė madhe tė proteinave ēka mund tė jetė e dobishme pėr organizmin. Proteinat ndėrtojnė indet dhe prodhojė antitrupa qė mbrojnė nga infektimet, duke forcuar sistemin e imunitetit. Ēka ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė qė mishi pėrmban aminoacidet esenciale, ēka pa dyshim e rendit nė burimin mė tė rėndėsishėm tė proteinave.
2. Ka shumė materie ushqyese qė i pėrmban mishi nga hekuri dhe zinku e deri te seleni. Dhe derisa hekuri ndihmon nė formimin e hemoglobinės tė cilin e bart oksigjeni deri te pjesėt ndryshme tė trupit, zinku ndihmon nė formimin e indit, ndėrsa seleni dekompozon yndyrat nė trup.
3. Vitaminat A, B dhe D po ashtu janė pjesė e madhe e ushqyerjes, ndėrsa ato mė sė shpeshti gjenden nė mish. Ato ua mbajnė shikimin mė tė fortė, forcojnė dhėmbėt dhe eshtrat, por edhe ndėrtojnė| sistemin nervor qendror. Edhe njė pėrparėsi tjetėr e madhe ėshtė qė lėkura ju duket mė e shėndetshme. /ikub/