Mė thuaj ēfarė ha tė tė them se si je me shėndet. Filozofia bazė e kohės sė Hipokratit, nė periudhėn e Greqisė sė lashtė ėshtė ende e vlefshme pėr kohėrat e sotme.
Qė nė kohėn e Indianėve, rreth 15 mijė vite mė parė ėshtė zbuluar se ekzistonte njė lidhje e fortė midis ushqimeve dhe organeve tė trupit.
Prodhimet BIO, tė prodhuara pa asnjė lloj pesticidi janė mė tė kėrkuarat sot si nė tregun ndėrkombėtar ashtu edhe nė tregun europian.
Kushtojnė pak mė shumė kohė pėr tu gjetur apo pėr tu kultivuar, por tashmė kjo ėshtė njė teori e njohur: Duhet mė shumė punė pėr tė pasur njė produkt cilėsor dhe me vlera ushqyese.
Kurse e ashtuquajtura bujqėsi konvencionale bazohet nė trajtimin e tokės me pėrmirėsues, me plehra kimikė me pėrdorimin e ujėrave tė trajtuara, pėrdorimin e substancave hormonale, stimulante e pėrmirėsues tė pamjes sė jashtme tė frutit.
Pėrdorimi i kėtyre mėnyrave solli nė tezgat e tregėtarėve njė produkt tė bukur e tė pashėm, por me vlera tė ulėta organike.
Kohėt e fundit, produktet shqiptare tė cilėsuara si natyrale, apo BIO kanė rritur peshėn e tyre nė eksporte.
Njėkohėsisht ato po bėhen mė tė pranishme edhe nė tregun e brendshėm. Ēajrave tė llojeve tė ndryshme, frutave tė thara, kėrpudhave e mjaltit u janė shtuar njė listė e gjerė produktesh, deri tek pijet BIO.
Edhe shqiptarėt kanė filluar tė kuptojnė rėndėsinė e tė mirėushqyerit. Para se tė bėjnė zgjedhjen shohin disa lloje tė tė njejtit produktit.
Ndonjėherė shohin anėn ekonomike, duke kėrkuar qė blerja e ushqimeve tė mos iu rėndojė shumė xhepin. Por, ka nga ato qė tregohen shumė tė kujdesshėm nė gjithēka konsumojnė./TCH/