Domatja ėshtė njė nga perimet mė tė njohura pėr vlerat e saj kuruese. Perimet luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė organizmin e njeriut nė ēdo kohė dhe pėr tė gjitha stinėt. Ato pėrmbajnė kripėra minerale, karbohidrate, proteina, acide organike, fitoncide (antibiotikė bimorė) dhe veēanėrisht vitamina. Perimet nxisin veprimin e gjėndrave tė tretjes dhe ndikojnė drejtpėrsėdrejti nė pėrvetėsimin e ushqimeve qė treten me vėshtirėsi. Perimet janė tė pasura me kripėra tė kaliumit, fosforit, kalciumit, magnezit, hekurit etj, tė cilat treten lehtėsisht nga organizmi i njeriut.
Vlerat ushqyese tė domates
Pėr vlerat e saj ushqyese, domatja ka gjetur pėrdorim tė gjerė. Ajo ėshtė e pasur me Vitamina C dhe A. Gjithashtu, domatja pėrmban kripėra minerale, acide organike etj. Ndėr kripėrat, vend tė rėndėsishėm zėnė potasi, fosfori, kaliumi, hekuri, magnezi raporti i tė cilave krijon njė ekuilibėr tė pėrsosur tė ushqimit. Domatja pėrmban edhe antibiotikė bimorė si tomatina, e cila shėrben nė shėrimin e sėmundjeve tė lėkurės dhe tė aparatit tretės. Lėngu i domates ushtron ndikim tė madh nė shėrimin e plagėve tė infektuara si dhe tė ulcerave kronike. Ai vepron gjithashtu mbi sėmundjet e zemrės dhe enėve tė gjakut. Domatja ndikon nė kurimin e formave tė lehta reumatike. Gjithashtu, ajo ka veti kuruese edhe pėr nefritin, artritin dhe kapsllėkun.
Pas Vitaminės C dhe antioksiduesve, zbulimet e fundit pėr tė parandaluar kancerin e vėnė theksin te glikopeni, qė ėshtė dhe pėrbėrėsi kryesor i domates. Pėr tė luftuar plakjen, pėr tė parandaluar kancerin apo pėr tė pasur njė lėkurė tė bukur, asgjė nuk do tė ishte mė e ēmuar se sa marrja gjatė vakteve tė ditės tė njė ilaēi me emrin domate. Atė mund ta pėrdorėsh tė gjallė, nė salcė, gjellė, sallatė, makarona, rizoto, supa, koktejl (koktejli i famshėm Bloody Mary pėrgatitet me lėngun e domates) apo nė gatime tė ndryshme, pėr tė cilat nuk ėshtė e nevojshme tė konsultohesh me ndonjė mjek apo tė kesh recetė pėr ti blerė.
Antioksiduese
Ėshtė vėrtetuar se domatet kanė veti magjike, janė tė shijshme, ekonomike, por mbi tė gjitha janė aleate tė ēmuara pėr shėndetin. Prania e madhe e antioksiduesve shkatėrron radikalet e lira, cilėsohet nga shumė ekspertė si dhurata e natyrės, prandaj domatet luftojnė sėmundjet. Ėshtė zbuluar se kėto substanca arrijnė rezultate tė shkėlqyera, madje mund tė krahasohen edhe me ilaēet tradicionale qė mund tė shkaktojnė edhe dėme. Domatet janė tė pasura me betakaroten, likopen (substanca qė u jep atyre ngjyrėn e kuqe) dhe me vitaminat mė tė mira dhe mė efikase se ēdo gjė tjetėr nė luftėn kundėr plakjes.
Jo mė kot ėshtė cilėsuar si fryti mė i pėrhapur nė botė pas mollėve, bananeve, rrushit dhe portokalleve. Nė tė vėrtetė, nuk ka kėshillė mė tė mirė sesa tė hash ushqime qė jo vetėm nuk tė sėmurin, por mbi tė gjitha tė mbrojnė.
Antikanceroze
Laboratori i artė i natyrės ėshtė nė gjendje tė na ofrojė gjithēka, sidomos kur shkenca ka zbuluar me kujdes virtytet e produkteve tė saj. Kėrkimet mjekėsore qė shtohen vit pas viti kanė treguar se domatet dhe produktet e tjera ku ato pėrdoren kanė aftėsinė tė jenė antikanceroze dhe tė ulin rrezikun e zhvillimit tė kancerit. Sipas ekspertėve, konsumi i rregullt i saj ul pothuajse me tri herė mundėsinė pėr tu prekur nga kanceri i prostatės, zorrės sė trashė, mushkėrive apo pankreasit dhe se efekti mbrojtės i detyrohet tėrėsisht likopenit, pėrbėrės qė gjendet me shumicė te domatja dhe ėshtė njė armė e fortė nė luftėn kundėr kancerit. Fillimisht, diēka e tillė dukej e pamundur, por faktet tregojnė se likopeni dhe antioksiduesit e domates mund tė parandalojnė dhe reduktojnė zhvillimin e llojeve tė ndryshme tė kancerit, sidomos atij tė prostatės te meshkujt, ndaj konsumi ėshtė i rėndėsishėm pėr organizmin.
Konsumimi
Dhjetė kokrra domate nė javė, tė freskėta, tė gatuara apo produkte tė saj, mund tė ulin rrezikun e prekjes nga sėmundjet me 60 pėr qind. Sigurisht qė mjekėt duan ti bindin njerėzit tė hanė domate dhe produktet qė rrjedhin prej saj, pasi mund tė reduktojnė rrezikun e pėrhapjes sė shumė llojeve tė kancerit, por kjo nuk do tė thotė se ata duhet tė hanė vetėm domate. Por domatet duhet tė jenė shoqėrueset e para tė njė diete tė pasur ushqimore me fruta dhe perime. Nga ana tjetėr, ajo mund tė ndihmojė edhe nė uljen e kolesterolit tė keq nė gjak. Studimet e fundit tė mjekėve finlandezė treguan se salca e kuqe e quajtur ndryshe ketch up largon kolesterolin e keq nė organizėm. Sipas kėrkimit finlandez, salca e kuqe, aq e dashur pėr anglezėt dhe jo vetėm pėr ta, ėshtė njė minierė e artė pėr zemrėn dhe mjafton njė sasi e vogėl nė ditė pėr tė mbajtur tėrėsisht nėn kontroll vlerat e LDL, tė ashtuquajturin kolesteroli i keq. Jo mė kot, Hipokrati e kishte si rregull qė ēdo pacienti tė tij i thoshte: Ushqimet qė hamė janė nė gjendje tė influencojnė nė nxehtėsinė e organizmit dhe gjenezėn e sėmundjeve. Shumė mjekėsi tradicionale, mes tė cilave edhe ajo indiane dhe kineze, mbėshtesin se nuk ka ushqime 100 pėr qind tė shėndetshme pėr organizmin, por ka ushqime qė janė tė pėrshtatshme pėr ēdo njeri dhe kjo ėshtė domatja.
Pėrbėrėsi i domates mbron zemrėn
Hulumtimet e zhvilluara nė Universitetin e Cambridge tregojnė se pėrbėrėsi i domates, likopeni, mund ta pengojė zhvillimin e sėmundjeve tė zemrės dhe tė ulė rrezikun pėr sulme nė tru.
Hulumtimet e konsumimit tė pėrditshėm tė tabletave me likopen, kanė treguar se vetėm pėr periudhė 8-javore vjen deri te ndėrprerja praktike e oksidimit tė LDL kolesterolit (tė keq) nė gjak. Shkencėtarėt besojnė se tabletat me likopen nė testimet e ardhshme klinike do tė mund tė vėrtetohen se janė madje mė tė efektshme se statinat, barėra tė dedikuar pėr uljen e kolesterolit tė lartė nė gjak. Likopeni ėshtė antioksidues i domates pėrgjegjės pėr ngjyrėn e saj tė kuqe, por sipas informatave tė deritanishme vėshtirė absorbohet nė formė natyrale. Dhjetė kokrra domate nė javė ulin rrezikun pėr tu prekur nga sėmundjet me 60 pėr qind. Tė gjitha efektet kuruese tė domates dhe vlerat ushqyese qė ajo pėrmban. Disa nga perimet janė tė pasura me proteina nė sasi tė barabartė me mishin, si pėr shembull bishtaja (qė quhet mishi i gjelbėr) dhe nė pėrgjithėsi bishtajoret. Sa pėr vitaminat, perimet mbajnė vendin e parė. Vitaminat luajnė rolin kryesor nė shkėmbimin e lėndės (metabolizmit) nė organizmin e njeriut, pa tė cilat jeta do tė ishte e pamundur. Janė tepėr tė rėndėsishme pėr jetėn e njeriut vitaminat A dhe C dhe nevojat e organizmit me vitamina plotėsohen duke konsumuar jo sasi, por shumėllojshmėri perimesh./T.O/