Me siguri tashmė e dini qė fibrat mundėsojnė balancimin e tretjes. Por a keni ditur qė fibrat mund tė parandalojnė sėmundjet e shpeshta, madje vdekjeprurėse?
Shtimi i konsumimit tė fibrave ėshtė i lehtė sepse ekzistojnė shumė ushqime qė janė tė pasura me fibra.
Kanceri i gjirit
Shkencėtarė kanė dėshmuar qė niveli shumė i lartė i insulinės nė trup mund tė nxisė zhvillimin e kancerit tė gjirit. Hani tė paktėn 3 porcione me drithėra tė plota nė ditė. Ata mund ti gjeni nė corn flakes, pasta ose oriz, si dhe bukėn nga drithėrat e papėrpunuara. Provoni tė pėrzieni njė filxhan drithėra nga drithėrat e plota me njė ēerek filxhani me pemė tė thata ose tė freskėta pėr tė pėrmbushur nevojėn e trupit pėr fibra dhe pemė.
Kanceri i zorrės sė trashė
Fibrat do tė nxisin tretjen dhe tė gjithė komponimet potencialisht kancerogjene do ta lėshojnė trupin mjaft shpejt qė tė mos shkaktojnė asnjė dėm.
Konsumoni 25 deri 35 g fibra nė ditė. Tri porcione nga drithėrat e plota do tė plotėsojnė kėtė nevojė ditore. Pėr tė rritur konsumin e fibrave konsumoni bimė bishtajore, arra dhe fara.
Diabeti
Tėrshėra dhe fasulet pėrmbajnė fibra qė janė tė tretshme nė ujė dhe nė kėtė mėnyrė krijojnė kėllėf mbrojtės nė sistemin tretės, treten mė ngadalė por pėr kėtė arsye ju mbajnė tė ngopur njė kohė mė tė gjatė dhe rregullojnė nivelin e sheqerit nė gjak. Fibrat e tretshme po ashtu rregullojnė nivelin e kolesterolit, reduktojnė rrezikun nga krijimi i sėmundjeve tė zemrės dhe sulmit nė zemėr.
Mėnyrė e shkėlqyeshme pėr tė rritur konsumin e fibrave janė corn flakes nga drithėrat e plota pėr mėngjes, ndėrsa gjatė ditės buka nga drithėrat e papėrpunuara, ndėrsa fasule tė paktėn njė herė nė javė.
Sėmundjet e zemrės
Pėrbėrėsit shėrues qė gjenden nė ushqimet siē janė qulli, krundet, bimėt bishtajore, fasulet dhe bizele janė fibrat tretėse. Reduktojnė nivelin e kolesterolit, ndėrsa hulumtimet tregojnė qė nivelin e pėrgjithshėm tė kolesterolit e reduktojnė pėr 10 deri 15 pėr qind, pėr ē'arsye zemra do t'ju jetė falėnderuese.
Konsumoni tė paktėn 10 g tė fibrave tretėse. Tėrshėra pėrmban fibra tretėse mė shumė se cilat do drithėra, 2 deri 3 g pėr shujtė. Me konsumimin e rregullt tė tėrshėrės vetėm pas 2 ditėve niveli i kolesterolit ulet pėr 2 deri 3 pėr qind.
Trashja
Ushqimi i pasur me fibra pėrmban pak kalori dhe yndyra dhe do t'ju mbajė tė ngopur pėr njė kohė mė tė gjatė. Fibrat treten mė ngadalė, pėr ē'arsye do tė vijė deri te rregullimi i nivelit tė sheqerit nė gjak. Drithėrat e papėrpunuara janė tė pasura me magnez dhe vitaminėn 86 tė cilat pėrshpejtojnė dobėsimin.
Nėse nuk jeni adhurues i drithėrave tė papėrpunuara, shtojini nė gjellėt kryesore, sallata dhe supa. Zėvendėsoni orizin e bardhė me integral, nė vend tė bukės sė bardhė hani atė nga drithėrat e papėrpunuara. /ikub/