Kockat e brishtė dhe tė dobėt fillojnė tė krijohen pėr shkak tė plakjes, dhe kalimit tė viteve. Femrat lozin rol tė rėndėsishem nė jetė, nga ato qė i kushtohen dhėnies sė kujdesit ndaj tė tjerėve deri tek ato femra tė suksesshėme nė karrierė, prandaj dhe dėmtimi i kockave mund tė ndikojė nė stilin e jetės qė ju bėni. Megjithatė ėshtė e mundur qė ju tė ruani freskinė dhe tė jeni e fortė nė ēdo moshė, sidomos nėse ju kujdeseni pėr veten nė, mėnyren e duhur.
Njė nga mėnyrat mė tė thjeshta pėr tė mbajtur kocka tė fortė ėshtė tė merrni kalēium nė regjimin tuaj ditor. Mos harroni qė ky pėrbėrės rrit dhėmbė dhe kocka tė fortė tek fėmijėt. Disa produkte ushqimore qė kanė sasi tė lartė kalēiumi janė; kosi natyral, djathė, salmon, sardele, perime, brokoli, spinak.
Megjithatė realiteti ėshtė krejt ndryshe, rreth 81 % e femrave nuk marrin sasinė e duhur tė kalēiumit pėr shkak tė dietave qė ato mbajnė, nė kėtė mėnyrė organizimi do konsumojė kalēiumin qė ndodhet brenda tij. Kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse kėshillohet qė femrat tė marrin kalēium ampule qė tė krijohen rezerva nė organizėm.
Vitamina D ėshtė njė pėrbėrės tjeter i domosdoshėm pėr organizmin tonė, sepse trupi humbet aftėsinė pėr tė pėrpunuar gjithė sasinė e kalēiumit. Vitamina ka njė rol tė madh nė ruajtjen e nivelit tė kalēiumit. Burimi mė i mirė i vitaminės D ėshtė dielli, por mėqense stinėt ndryshojnė dhe nė vjeshtė e dimėr kėto mungojnė atėherė ju mund ti zėvendėsoni ato me medikamente. Prandaj nėse dėshironi tė keni njė organizėm tė mirė dhe kocka tė qėndrueshėm atėherė duhet tė filloni tė merrni medikamente qė ka nė pėrbėrjen e tijė vitaminėn D dhe kalēiumin. /ikub/