Kohėt e fundit, pėrhapja e Smartphone dhe lexuesve mp3 ka sjellė njė tendencė tė re: dėgjimin e muzikės me kufje, praktikė e cila mund tė dėmtojė dėgjimin. Lexoni mėnyrat e shmangies sė rreziqeve
Qė prej 1979-s, kur u prezantuan nė Japoni kasetofonėt e parė, dėgjimi i muzikės me kufje u bė zakon pėr miliona persona. Sot pushtimi i tregut nga iPod-ėt, iPhone-t dhe pajisje tė tjera tė sofistikuara, ka bėrė qė tė rritet edhe mė shumė numri i personave qė e kalojnė kohėn me kufje nė vesh. Kjo ėshtė njė sjellje qė ka ngjallur shqetėsimin e mjekėve otolaringologė pėr dėmtimet e mundshme nė sistemin e dėgjimit.
Muzika e lartė nė kufje ndikon nė humbjen e dėgjimit
Studiuesit e Universitetit Gand nė Belgjikė kanė publikuar njė studim nė Archives of Otolaryngology, sipas tė cilit thuhet: nė qoftė se dėgjoni njė orė muzikė me kufje nė veshė mund tė pakėsoni aftėsinė e dėgjimit. Problemi ėshtė aq i njohur, aq sa sipas BE-sė 30% e tė rinjve mund tė kenė nevojė pėr aparat dėgjimi gjatė viteve nė vazhdim, pėr shkak tė dėgjimit tė muzikės me kufje. Ndėrkohė po pėrgatitet edhe njė direktivė pėr tė kufizuar fuqinė e lexuesve deri nė 85 decibel.
Pėr tė mbrojtur veshin duhet prodhuar dyllė
Veshi ynė ėshtė i pajisur me njė sistem tė caktuar qė kap (pėrmes dyllit) praninė e grimcave tė huaja dhe mban konstante karakteristikat e membranės sė daulles sė veshit. Dylli ėshtė njė substancė qė ka funksion mbrojtės. Sa herė qė sistemi i dėgjimit ėshtė nė rrezik, pra edhe atėherė kur pėrdorim shumė kufjet, sepse konsiderohen trup i huaj, sasia e dyllit rritet dhe kjo mund tė sjellė njė sėrė problemesh, mes tė cilave edhe tė ashtuquajturėn taposje. Pėr kėtė arsye, veshi kėrkon njė kujdes tė vazhdueshėm dhe pastrim korrekt, nė mėnyrė qė tė shmangen shqetėsimet e mundshme, tė cilat lidhen me grumbullimin e tepėrt tė dyllit.
Pastrimi
Pėr tė ruajtur mirėqenien e veshit ėshtė mirė qė tė njohim dhe tė pėrdorin mjetet e duhura. Mė tradicionalet dhe tė zakonshmet janė kunjat e veshėve me pambuk nga tė dyja anėt, por qė nuk bėjnė pėr tė pastruar veshin nė brendėsi. Prandaj ėshtė mirė qė tė pėrdoren metodat e posaēme, jo invazive dhe natyrore, siē janė konėt, pikat pėr vesh ose sprucimet aurikulare, pėr tė pasur njė higjienė vėrtet efikase.
Jo vetėm personat qė mbajnė kufje nė vesh janė tė rrezikuar
Zakonisht disa kategori njerėzish janė mė tė ndjeshėm ndaj problemeve tė grumbullimit tė dyllit nė vesh dhe kėtu bėjnė pjesė:
- Fėmijėt, tė cilėt kanė gjėndra dylli qė janė tepėr aktive;
- Tė moshuarit, tė cilėt mund tė kenė gjėndra qė prodhojnė dyllė mė tė thatė. Si pasojė dylli rrėshqet me vėshtirėsi drejt kanalit tė daljes dhe pėr kėtė arsye ėshtė i prirur tė grumbullohet nė kanalin e dėgjimit;
- Mbajtėsit e protezave tė dėgjimit, qė pėr pasojė e kanė tė vėshtirė tė mbajnė pastėr kanalin e veshit;
- Kush praktikon sporte ujore, sepse uji i ftohtė mund ta forcojė dyllin;
- Personat qė udhėtojnė me avion ose qė bėjnė alpinizėm nė male. Ndryshimi i presionit tė ajrit mund tė shkaktojė shqetėsime nė prani tė grumbullimit tė dyllit. /Gazeta-Shqip/