Personat qė ishin prekur nga gripi gjatė periudhės kohore sa nuk kishin ekzistuar antibiotikėt, 50% kishin gjasa pėr t'i mbijetuar atij. Kjo ėshtė njėra nga arsyet kryesore pse mjekėt nuk dėshirojnė qė antibiotikėt ta humbin efikasitetin.
Bakteret gjithnjė e mė shumė po bėhen rezistente ndaj antibiotikėve dhe kjo ėshtė njė nga arsyet kryesore pse ēdo vit nė Evropė humbin jetėn rreth 25.000 persona. Njė nga gjėrat kryesore qė ndikon nė forcimin e baktereve ėshtė pėrdorimi i tepruar i antibiotikėve. Me pėrdorimin e tyre tė tepruar, bakteret mund tė mėsojnė si t'i mbijetojnė atyre - prandaj ėshtė jetike qė antibiotikėt tė pėrdoren vetėm atėherė kur me tė vėrtetė janė tė nevojshėm.
Njė numėr i madh njerėzish mendojnė se si antibiotikėt mund tė na shėrojnė prej ftohjes, por nuk mund ta bėjnė njė gjė tė tillė, sepse ftohjen e shkaktojnė viruset. Antibiotikėt nuk janė tė nevojshėm as nė rastet kur na dhemb fyti, kur kollitemi dhe definitivisht kur kemi grip.
Ekzistojnė fakte se kur nuk pėrfundojmė terapi nė me antibiotikė deri nė fund, pėrqendrimi i nivelit tė gjakut nuk arrin nivelin optimal tė nevojshėm pėr shkatėrrimin e baktereve. /ikub/