Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga 
Parandalimi i sėmundjeve kardiovaskulare zakonisht ėshtė konceptuar si vėmendje ndaj faktorėve qė rrezikojnė shėndetin fizik, por mirėqenia psikologjike nuk ėshtė marrė parasysh si duhet.
Sipas rezultateve tė studimeve shkencore tė zhvilluara rreth kėsaj teme, injorimi i rolit tė lumturisė, kėnaqėsisė personale dhe qėndrim ndaj jetės dhe tė ardhmes, ēka gjeneron pritjet optimiste apo pesimiste, ėshtė njė gabim i rėndė, pasi kėta faktorė rezultojnė tė kenė njė ndikim tė ndjeshėm nė shfaqjen e sėmundjeve kardiovaskulare.
Efekti i kushteve psikopatologjike tė natyrės sė ankthit dhe depresionit si dhe emocioneve negative tė tilla si zemėrimi pėr shėndetin e zemrės ėshtė studiuar gjerėsisht, dhe ka rezultuar se luajnė njė rolin thelbėsor nė pėrcaktimin e rrezikut nė rritje tė sėmundjeve tė zemrės, por nuk ėshtė arritur tė zbulohet nė detaje roli i faktorėve psikologjikė pozitivė nė parandalimin e sėmundjeve tė tilla.
Nėse kėnaqėsia dhe lumturia ndihmojnė nė parandalimin e sėmundjeve kardiovaskulare, ėshtė e mundur tė parandalohen sėmundjet e zemrės duke rritur mirėqenien psikologjike tė personave nė risk?
Rezultatet e studimeve tė bėra nė kėtė fushė e vėrtetojnė kėtė hipotezė dhe, pėrveē parandalimit, njė studim i fundit ka treguar se qoftė trajtimi mjekėsor apo psikologjik i personave nė risk nga njė infarkt miokardi pėrmirėson dukshėm shėndetin e tyre, deri nė shėrim tė plotė. /ikub/
