Pėr herė tė dytė nė pak javė, njė grup tjetėr kėrkuesish raportoi lidhjen midis ushqimit qė hamė dhe baktereve tė gjendura nė tė, tė cilat ndihmojnė nė rritjen e rreziqeve tė zemrės. Dy javė mė parė, kėrkuesit raportuan se karnitina, njė pėrbėrės i zbuluar te mishi i kuq, mund tė rrisė rrezikun e sėmundjeve tė zemrės, pėr shkak tė veprimeve qė kryejnė bakteret nė zorrė. Kėtė herė, ata u shprehėn se i njėjti rrezik na kanosej edhe nga lekithina, substancė qė gjendet me bollėk te vezėt. Studimi u publikua nė Revistėn Mjekėsore tė Nju Englandit, si pjesė e rritjes sė ndėrgjegjes qytetare pėr ushqimet qė ata pėrdorin dhe rreziqet qė janė disi tė panjohura deri mė tani.
Kėrkuesit nėnvijėzojnė rolin qė luajnė bakteret nė gjendjen shėndetėsore dhe sėmundjet qė ato sjellin. Pėr sa u pėrket problemeve tė zemrės, kėrkuesit janė pėrqendruar gjatė te roli i dietave, por sidomos te ndikimi qė kanė bakteret, tė cilat nuk janė marrė shumė seriozisht nga shkencėtarėt.
Sėmundja e zemrės mund tė vijė edhe si pasojė e shtimit tė baktereve nė zorrėt tona, tha drejtuesi i studimit, dr. Stanlei Hazen, i cili merret me mjekėsinė molekulare nė Institutin e Studimeve Klinike tė Kleverlendit.
Nė rastin e vezėve, problemet me shėndetin fillojnė kur trupi tret lekithinėn, e copėzon atė nė pjesė tė vogla, tė cilat pėrfshijnė edhe kolinė kimike.
Bakteret e zorrėve e metabolizojnė kolinėn dhe kėshtu nxisin ēlirimin e njė substance, qė mėlēia e konverton nė njė kimikat tė njohur si TMAO, ose trimethilamine e oksidit tė nitrogjenit, qė ėshtė shumė i rrezikshėm.
Duke u rritur niveli i TMAO-sė nė gjak shkakton dhe rritjen e rrezikut tė atakut tė zemrės dhe trombozės.
Pėr tė treguar efektin negativ tė TMAO-sė nė vezė, dr. Hazen u kėrkoi disa vullnetarėve tė hanin dy vezė tė ziera mirė. Pėrfundimi i kėtij eksperimenti tė shkurtėr ishte se, nė gjakun e tyre u gjet njė sasi e madhe TMAO-je, qė rrit problemet e zemrės.
Ky efekt i vezės mund tė parandalohet me antibiotikė, tė cilėt luftojnė bakteret nė zorrė dhe nuk japin probleme me shėndetin.
Pėr tė kuptuar mė mirė efektin negativ tė TMAO-sė nė sėmundjet kardiovaskulare, kėrkuesit studiuan 4.000 njerėz. Sa mė shumė TMAO tė pėrmbante gjaku i tyre, aq mė shumė gjasa kishin qė tė pėsonin njė atak ose trombozė nė tri vitet e ardhshme.
Karnitina (pėrbėrėsi i mishit tė kuq) dhe lekithina janė dy substanca tė lidhura, shprehet dr. Hazen. Ashtu si lekithina, kur karnitina shpėrbėhet nga stomaku, ēlirohet kolina, e cila rrit numrin e baktereve dhe rrit rrezikun nga sėmundjet e zemrės.
Edhe pėrse studimi i ri ka ende rrugė pėr tė vėrtetuar sa mė shumė pėrbėrės kimikė tė dėmshėm pėr shėndetin, autorėt e tij i kėshillojnė konsumatorėt, qė tė marrin sa mė shumė informacione pėr ushqimet qė pėrdorin.
Mendohet se nė tė ardhmen, shkencėtarėt do tė gjejnė mėnyrėn e duhur pėr tė ulur nivelin e TMAO-sė nė gjak, por deri atėherė kujdesi duhet treguar nga qytetarėt. Kėta tė fundit shprehen jo pa ironi, se sipas shkencėtarėve ēdo ushqim tė vret, por rruga mė e sigurt pėr kėdo, ėshtė tė konsumojė ushqimet qė gjyshja i njeh. /ikub/
Kėrkuesit nėnvijėzojnė rolin qė luajnė bakteret nė gjendjen shėndetėsore dhe sėmundjet qė ato sjellin. Pėr sa u pėrket problemeve tė zemrės, kėrkuesit janė pėrqendruar gjatė te roli i dietave, por sidomos te ndikimi qė kanė bakteret, tė cilat nuk janė marrė shumė seriozisht nga shkencėtarėt.
Sėmundja e zemrės mund tė vijė edhe si pasojė e shtimit tė baktereve nė zorrėt tona, tha drejtuesi i studimit, dr. Stanlei Hazen, i cili merret me mjekėsinė molekulare nė Institutin e Studimeve Klinike tė Kleverlendit.
Nė rastin e vezėve, problemet me shėndetin fillojnė kur trupi tret lekithinėn, e copėzon atė nė pjesė tė vogla, tė cilat pėrfshijnė edhe kolinė kimike.
Bakteret e zorrėve e metabolizojnė kolinėn dhe kėshtu nxisin ēlirimin e njė substance, qė mėlēia e konverton nė njė kimikat tė njohur si TMAO, ose trimethilamine e oksidit tė nitrogjenit, qė ėshtė shumė i rrezikshėm.
Duke u rritur niveli i TMAO-sė nė gjak shkakton dhe rritjen e rrezikut tė atakut tė zemrės dhe trombozės.
Pėr tė treguar efektin negativ tė TMAO-sė nė vezė, dr. Hazen u kėrkoi disa vullnetarėve tė hanin dy vezė tė ziera mirė. Pėrfundimi i kėtij eksperimenti tė shkurtėr ishte se, nė gjakun e tyre u gjet njė sasi e madhe TMAO-je, qė rrit problemet e zemrės.
Ky efekt i vezės mund tė parandalohet me antibiotikė, tė cilėt luftojnė bakteret nė zorrė dhe nuk japin probleme me shėndetin.
Pėr tė kuptuar mė mirė efektin negativ tė TMAO-sė nė sėmundjet kardiovaskulare, kėrkuesit studiuan 4.000 njerėz. Sa mė shumė TMAO tė pėrmbante gjaku i tyre, aq mė shumė gjasa kishin qė tė pėsonin njė atak ose trombozė nė tri vitet e ardhshme.
Karnitina (pėrbėrėsi i mishit tė kuq) dhe lekithina janė dy substanca tė lidhura, shprehet dr. Hazen. Ashtu si lekithina, kur karnitina shpėrbėhet nga stomaku, ēlirohet kolina, e cila rrit numrin e baktereve dhe rrit rrezikun nga sėmundjet e zemrės.
Edhe pėrse studimi i ri ka ende rrugė pėr tė vėrtetuar sa mė shumė pėrbėrės kimikė tė dėmshėm pėr shėndetin, autorėt e tij i kėshillojnė konsumatorėt, qė tė marrin sa mė shumė informacione pėr ushqimet qė pėrdorin.
Mendohet se nė tė ardhmen, shkencėtarėt do tė gjejnė mėnyrėn e duhur pėr tė ulur nivelin e TMAO-sė nė gjak, por deri atėherė kujdesi duhet treguar nga qytetarėt. Kėta tė fundit shprehen jo pa ironi, se sipas shkencėtarėve ēdo ushqim tė vret, por rruga mė e sigurt pėr kėdo, ėshtė tė konsumojė ushqimet qė gjyshja i njeh. /ikub/