BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    7 ushqime qė pastrojnė mushkėritė nga tymi i duhanit!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje 7 ushqime qė pastrojnė mushkėritė nga tymi i duhanit!

    Mesazh nga LePuRuShJa 25/5/2013, 11:57

    Duhanpirja ėshtė mė e lartė tek meshkujt, sesa tek femrat, pėrkatėsisht 60 % kundrejt 18 %. Por, shqetėsues mbetet rritja e numrit tė tė rinjve duhanpirės. Bazuar nė tė dhėnat e studimeve tė ISHP-sė, me nxėnėsit e klasave tė shtata dhe tė teta tė shkollave 9 vjeēare dhe me ata tė shkollave tė mesme (viti i parė dhe i dytė), rezulton se rreth 16 pėr qind e nxėnėsve janė pėrdorues duhani, ndėrsa 16.7 % e atyre qė nuk kanė pirė duhan mendojnė ta fillojnė nė vitin pasardhės. Sipas studimit tė ISHP-sė, mbi 8 nė 10 nxėnės jetojnė nė shtėpi ku tė tjerėt pinė duhan nė praninė e tyre, mbi 9 nė 10 janė tė ekspozuar nga duhanpirja nė vendet publike, ndėrsa pothuajse gjysma e nxėnėsve kanė prindėr duhanpirės.


    Kėshillat

    Nėse tashmė jeni duke pirė duhan, pėrpiquni tė paktėn aq sa mundeni tė reduktoni rrezikun nga tė sėmurit nga kanceri. Ka mėnyra tė ndryshme pėr tė pastruar mushkėritė nga katrani dhe toksinat dhe kėshtu tė reduktoni rrezikun nga shfaqja e infeksioneve. Kanceri i mushkėrive ėshtė njė nga shkaqet kryesore tė vdekjes nga karcinoma nė botė dhe nga ai mė sė shumti sėmuren duhanpirėsit. Pėr kėtė arsye mjekėt u rekomandojnė tė gjithė duhanpirėsve tė lėnė duhanin.
    Lista e ushqimeve qė mund t’ju ndihmojnė tė pastroni paksa mushkėritė:

    1. Misri i ėmbėl
    Ky ushqim pėrmban beta-kriptoksantinėn, pėr tė cilėn pohohet qė mbron mushkėritė nga karcinoma, sepse paraqet antioksidant tė fortė.

    2. Seleni
    Ky ėshtė antioksidant i fuqishėm i cili mund tė gjendet nė llojet e ndryshme tė peshkut si tuna, salmoni dhe merluci, por edhe nė mishin e qengjit, ve dhe drithėra.

    3. Qepa
    Si qepa e bardhė ashtu edhe e kuqja pėrmbajnė kompozime me veprim antioksidativ. Qepa ndihmon nė parandalimin e shumė sėmundjeve nė mes tė cilave janė infeksionet dhe kanceri i mushkėrive. Te personat qė tashmė kanė karcinomė parandalon rritjen e qelizave tė reja.

    4. Xhenxhefili
    Njė tjetėr mjet i fuqishėm pėr nxjerrjen e toksinave nga mushkėritė. Mund tė pini ēaj nga rrėnja e xhenxhefilit, i cili lehtėson frymėmarrjen, ndėrsa me shujta mund tė hani edhe copa tė xhenxhefilit.

    5. Portokajtė
    Pėrveē qė janė burim i pasur i vitaminave, portokajtė po ashtu pėrmbajnė edhe kriptoksantinė, pėr tė cilėn tashmė u tha qė ka veprim preventiv kundėr kancerit tė mushkėrive.

    6. Hithi
    Kjo bimė e gjelbėr ėshtė e pasur me hekur, ndėrsa po ashtu ėshtė mjet shumė i dobishėm pėr detoksikim tė mushkėrive dhe luftėn kundėr infeksioneve.

    7. Ēaji nga halat e pishės

    Ky ēaj mė sė shpeshti shėrben pėr shpėlarjen e fytit dhe gojės. Megjithatė mund jetė aleat i mirė nė luftėn kundėr kancerit tė mushkėrive. Mbani mend qė nuk mund tė pastroni tėrėsisht mushkėritė nėse i konsumoni kėto ushqime. Por tė paktėn mund tė liroheni nga toksinat nė njė masė tė caktuar.


    - Efektet shėndetėsore tė duhanpirjes ndėr tė rinjtė


    -Ndėr tė rinjtė, pasojat shėndetėsore afatshkurtra te duhanpirjes pėrfshijnė efekte respiratorė dhe jo respiratorė, dhėnie pas nikotinės, si dhe rreziqe tė lidhura me pėrdorimin e drogave tė tjera. Pasojat shėndetėsore afatgjata nė duhanpirjen e tė rinjve janė pėrforcuar nga fakti qė shumica e tė rinjve qė pijnė duhan rregullisht vazhdojnė tė pinė duhan gjatė moshės madhore.


    -Pirėsit e cigareve kanė njė nivel tė ulėt tė funksionimit tė mushkėrive, sesa ata persona qė nuk kanė pirė kurrė duhan. Duhanpirja redukton ritmin e rritjes sė mushkėrive.


    - Nė tė rriturit, pirja e cigareve shkakton sėmundje tė zemrės dhe atak. Studimet kanė treguar qė shenjat e hershme tė kėtyre sėmundjeve do tė shfaqen nė adoleshentėt qė pinjnė duhan.


    -Pirja e duhanit dėmton pėrshtatjen fizike tė tyre nė periudhat sė bashku tė interpretimit dhe rezistencės, madje nder te rinjtė e trajnuar ne gara konkuruese. Nė njė mesatare, dikush qė pi njė pako, ose mė shumė cigaresh ēdo ditė jeton 7 vjet mė pak se dikush nuk ka pirė kurrė duhan. Ritmi i qetėsimit tė zemrės e duhanpirėsve tė rinj tė rritur janė dy, ose tre rrahje, pėr minutė mė shpejt se joduhanpirėsit.


    -Duhanpirja nė njė moshe tė herėt shton rrezikun e kancerit tė mushkėrive. Pėr shumicėn e duhanpirėsve, nė lidhje me kancerin, rreziku shtohet me vazhdimin e pirjes sė duhanit nga individi. Adoleshentet duhanpirės vuajnė nga shkurtimi i frymėmarrjes pothuajse tre herė mė shpesh se adoleshentėt qė nuk pinė duhan dhe dyfishojnė prodhimin e gėlbazave, mė shpesh se adoleshentėt qė nuk pijnė duhan.

    FAKTE TĖ RĖNDĖSISHME PĖR DĖMET E DUHANPIRJES

    Pėrdorimi i duhanit ėshtė njė nga kėrcėnimet mė tė mėdha tė shėndetit publik, qė bota ka hasur ndonjėherė.
    -Aktualisht nė botė numėrohen mė shumė se 1 miliardė duhanpirės.
    - Globalisht, pėrdorimi i produkteve tė duhanit ėshtė duke u shtuar, megjithėse janė duke u ulur fitimet e mėdha tė shteteve.
    -Pothuajse gjysma e ajrit tė frymėmarrjes nga fėmijėt e botės ėshtė i ndotur nga tymi i duhanit.
    - Epidemia ėshtė duke lėvizur nė botėn nė zhvillim.
    -Mė shumė se 80% te duhanpirėsve botėrorė jetojnė nė shtete me fitime tė ulėta, ose tė mesme.
    -Pėrdorimi i duhanit vret 5.4 milionė njerėz nė vit, mesatarisht njė person ēdo sekondė, dhe llogaritet qė 1 nė 10 tė rritur tė vdesė nė botė. Duhani vret gjysmėn e pėrdoruesve tė tij.
    - Duhani ėshtė njė faktor rreziku pėr 6 nga 8 shkaktarėt kryesorė tė vdekjeve nė botė.
    -100 milion vdekje janė shkaktuar nga duhani nė shek. XX. Nėse tendenca aktuale vazhdon, do tė rritet nė 1 miliardė vdekje nė shek. XXI.
    -Vdekjet e lidhura me duhanin do tė rriten mė shumė se 8 milion nė vite nga 2030 dhe 80 % e kėtyre vdekjeve do tė ndodhin nė botėn e zhvilluar.
    - Duhani ėshtė pėrgjegjės pėr 25 lloje sėmundjesh. Tymi i duhanit pėrmban 4.000 lloj kimikatesh tė njohura si shkaktarė tė sėmundjeve tė zėmrės, tė sėmundjeve respiratore dhe disa lloj tumoresh. Duhani nė shtatzėni dėmton zhvillimin e fėmijės. /ikub/

      Similar topics

      -

      Ora ėshtė 15/11/2024, 16:28