Autoritetet shprehin shqetėsimin se kafeina po pėrhapet nė pije energjike dhe ushqime nė mėnyrė tė pakontrolluar, ndryshe nga kafeja e zakonshme, pėr tė cilėn njerėzit pėrcaktojnė limite pėr veten. Zyrtarėt amerikanė po hetojnė sigurinė e kafeinės nė ushqime tė gatshme dhe pije energjike, tė shqetėsuar mbi ndikimin kumulativ tė stimulantit, i cili po i shtohet njė numri gjithnjė e mė tė madh produktesh ushqimore.
A ėshtė shoqėria jonė e ushqyer me kafe dhe ēaj tepėr e varur nga droga mė e pėlqyer e planetit?
Ibriku zien, aroma pėrhapet nė dhomė dhe kjo ėshtė gjėja e parė qė na prek qiellza nė mėngjes. Ėshtė njė ritual pa tė cilin njė ditė pune mund tė jetė e tmerrshme. Dhe kjo ėshtė ēfarė mendojnė miliona njerėz.
Kafeina ėshtė, sipas njė reviste shkencore, droga psikoaktive mė popullore nė planet. Vetėm nė Shtetet e Bashkuara, mė shumė se 90 pėr qind e tė rriturve e pėrdorin atė ēdo ditė.
Por tashmė edhe SHBA-ja, atdheu i Coca Cola, Starbucks dhe pijes energjike 5-hours, po vė nė pikėpyetje menēurinė e shtimit tė kafesė tek ushqimet e pėrditshme si vaferat, farat e lulediellit apo ēamēakėzėt.
Nė njė deklaratė, Agjencia Amerikane Pėr Ushqimet dhe Ilaēet (FDA) vuri nė dukje shembullin e pakėndshėm tė njė prodhuesi ēamēakėzėsh, qė nxori nė shitje pako me tetė ēamēakėzė, ku secili prej tyre pėrmbante aq kafeinė sa njė gjysmė filxhani kafe. Pėr rrjedhojė tė deklaratės, kompania Wrigley tha se do tė pezullojė prodhimin e kėtij lloji ēamēakėzi.
Agjencia po sheh gjithashtu edhe pije energjike me pėrmbajtje tė lartė kafeine dhe thotė se ėshtė e shqetėsuar mbi impaktin kumulativ tė shtimit tė nxitėsve te produktet.
Sipas administratės amerikane tė shėrbimeve pėr abuzimet me substancat dhe shėndetit mendor, numri i njerėzve qė kėrkojnė ndihmė nė urgjencė pasi kanė konsumuar pije energjike, ėshtė dyfishuar nė mė shumė se 20 mijė vetė nė vitin 2011.
Gjithsesi, industria e pijeve energjike thonė se produktet e tyre janė tė sigurta dhe kėmbėngulin se nuk ka prova pėr ndonjė pasojė tė dėmshme.
Ka pasur raste tė dokumentuara tė overdozave fatale tė shkaktuara nga toksikimi me kafeinė, megjithėse kėto janė shumė tė rralla. Shkencėtarėt nė Universitetin Johns Hopkins, qė studiojnė cilėsitė e kafeinės qė shkaktojnė varėsi, kanė zbuluar se heqja dorė nga kafeja mbart simptoma tė tilla si shenja lodhje, dhimbje koke, vėshtirėsi nė pėrqendrim, dhimbje muskujsh dhe tė pėrziera.
Por nuk ka asnjė lloj konsensusi shkencor qė tė thotė se pėrdorimi i kafeinės ėshtė i dėmshėm. Njė studim i fundit nga Shkolla e Shėndetit Publik nė Harvard, sugjeron qė konsumimi i kafesė nuk ka asnjė pasojė negative serioze nė shėndet dhe se po tė pish deri nė gjashtė filxhanė nė ditė (kafe amerikane) nuk ka asnjė rritje rreziku pėr vdekje nga asnjė shkak i mundshėm.
Nė masa tė moderuara, kafeina mund tė ketė disa efekte pozitive. Kėrkimet e ndryshme sugjerojnė se konsumimi i kafesė mund tė sjellė reduktim tė rrezikut pėr kancerin e prostatės dhe kancerin e gjirit. Njė studim i fundit argumentoi se pirja e kafesė dhe ēajit shoqėrohet me njė normė mė tė ulėt rreziku pėr diabetin e tipit 2.
Pėr rrjedhojė, FDA-ja ka premtuar se do tė punojė pėr tė pėrcaktuar se cili ėshtė niveli i duhur i konsumit tė kafeinės. Lėvizja e agjencisė ėshtė mikpritur nga ata qė kanė frikė se kafeina ka zėnė tepėr hapėsirė nė jetėt tona, duke u shfaqur shpesh nė produkte ku nuk pritet tė jetė.
Shumė njerėz thjesht nuk janė tė ndėrgjegjshėm sesa shumė kafeinė po konsumojnė, thotė Lynne Goldman, dekane e Shkollės pėr Shėndetin Publik nė Universitetin George Washington. Pėr rrjedhojė, thotė ajo, ata mund tė krijojnė nė mėnyrė tė pandėrgjegjshme probleme pėr veten, tė tilla si pagjumėsi, mungesė tretjeje dhe presion tė lartė gjaku.
Ėshtė veēanėrisht shqetėsuese pėr prindėrit, tė cilėt mund tė mos e kenė tė lehtė tė rregullojnė nivelin e konsumit tė kafeinės nga fėmijėt.
Por tė sfidosh hegjemoninė e kafeinės mund tė jetė njė detyrė e vėshtirė nė njė planet qė konsumon 120 mijė tonė nga kjo substancė ēdo vit.
Nė Finlandė, vendi mė i kafeinizuar i botės, njė i rritur konsumon mesatarisht 400 mg nga kjo drogė ēdo ditė, e barabartė me katėr apo pesė filxhanė kafeje, dhe e barabartė me limitin maksimal tė rekomanduar nga Agjencia Britanike pėr Standardet Ushqimore.
Ne mendojmė se kur pėrdoret nė mėnyrė tė moderuar, kafeina nuk sjell asnjė rrezik, thotė Sanna Kiuru, njė zyrtar i lartė tek Evira, agjencia e sigurisė ushqimore tė Finlandės. Nė pėrgjithėsi janė tė rriturit ata qė pinė kafe, jo fėmijėt. Pėr ne niveli i konsumit ėshtė i moderuar.
Por edhe tė dashurit e mėdhenj tė kafesė, finlandezėt, janė shqetėsuar nga rritja e fortė e pranisė sė stimulantit nė trupin e tyre.
Ne kemi qenė tė shqetėsuar mbi rritjen e pranisė sė kafeinės nė ushqime tė ndryshme, thotė Kiuri. Pijet energjike me kafeinė tė shumtė nė Finlandė janė detyruar tė mbajnė etiketa paralajmėruese, njė praktikė qė do tė shtrihet nė tė gjithė Bashkimin Europian nga viti 2014.
Pėr shumicėn e konsumatorėve tė kafeinės, pėrfitimi kryesor ėshtė qė duke nxitur vėmendjen, ndihmon tė bėsh mė shumė punė. Kjo ėshtė ajo ēfarė e bėn tė veēantė kafeinėn mes substancave qė pėrdoren pėr kėnaqėsi, thotė Stephen Braun, autor i njė libri mbi alkoolin dhe kafeinėn.
Joshja jonė nga kafeja ėshtė se ajo na ndihmon tė fitojmė para, shton ai. Ajo qė e dallon nga drogat e tjera ėshtė se pėrdoret si njė mjet pėr tė pėrmirėsuar produktivitetin, jo pėr kėnaqėsi, si kanabisi, apo si njė relaksues, si alkooli.
Analogjia mė e afėrt ndoshta ėshtė gjethja e kokas, e cila pėrtypet nga punėtorėt pėr tu dhėnė atyre energji shtesė nė vende si Peruja dhe Bolivia.
Nuk ėshtė rastėsi, beson Braun, qė popullariteti i kafeinės shpėrtheu nė Europė nė shfaqjen e revolucionit industrial, kur gara pėr produktivitet gjithnjė e mė tė lartė u pėrshpejtua.
Shumė nga mendjet krijuese tė historisė janė lidhur gjithashtu me disa tregime me tė vėrtetė epike mbi konsumimin e kafeinės. Sipas njė biografi, shkrimtari francez Balzak pinte deri nė 50 kafe nė ditė. Nėse nuk do tė ishte pėr kafenė, nuk do tė mund tė shkruash dhe nėse nuk mund tė shkruash, atėherė nuk mund tė jetosh, tha ai nė njė rast.
Pėr shtatė vjet, regjisori David Lynch konsumoi tė njėjtėn darkė nė Los Anxhelos ēdo ditė, duke pirė deri nė shtatė filxhanė me kafe tė ėmbėlsuar me shumė sheqer, nė njė stil jetese qė garantonte shumė ide tė mira.
Ludvig van Bethoven thuhej se me durim tė jashtėzakonshėm numėronte 60 kokrra kafeje pėr filxhan kur e pėrgatiste atė. Ndoshta tregimi mė i mirėpublikuar i kohėve tė fundit mbi konsumimin e tepėrt tė kafeinės ėshtė ai i kėngėtarit Robbie Williams, pėr tė cilin thuhet se konsumonte 36 filxhanė ekspres kopjo dhe 20 kanoēe pije energjike ēdo ditė.
Nė fakt pirja e kafesė kthehet nė njė detyrė rutinė, po aq sa edhe cilėsitė nxitėse tė kafeinės, ato qė e bėjnė procesin kaq tė rėndėsishėm, thotė Mason Currey, autor i njė libri me titull Rituale tė pėrditshme: Si punojnė artistėt.
Shumė artisė pėrdorin procesin e bėrjes sė kafesė si njė rrugė drejt procesit krijues, shton ai. Duhet tė krijosh kushtet e pėrshtatshme mendore pėr tė bėrė kėtė lloj pune dhe rituali i pėrgatitjes siguron pėrqendrimin.
Por pėrpjekjet pėr tė ndaluar pėrhapjen e kėsaj substance historikisht kanė rezultuar tė pafrytshme. Mė 1911-n, qeveria e SHBA-sė hodhi nė gjyq Coca Cola-n pėr arsye se besonte se kafeina nė pijet e saj ishte e dėmshme pėr shėndetin, por kompania triumfoi nėpėr gjykata.
Njė nga problemet nė pėrpjekjet pėr tė rregulluar kėtė substancė, thotė Braun, ėshtė se ajo ndikon te njerėz tė ndryshėm nė mėnyra tė ndryshme njerėzit kanė psikologji dhe metabolizėm tė ndryshėm nga njėri-tjetri dhe kjo gjė e bėn tė vėshtirė pėrcaktimin e njė limiti maksimal sigurie qė tė mund tė funksionojė pėr ēdokėnd.
Si pėrfundim, duhet tė bėhesh shkencėtar i vetvetes nuk ka njė alternativė pėr eksperimentim mbi veten, thotė ai.
Shumica e njerėzve e kanė kuptuar vetė se sa shumė, sa pak ēaj apo kafe mund ti lejojnė vetes. Por kritikėt thonė se kjo nuk vlen pėr rastet e pijeve energjike dhe ushqimeve tė pėrbėra me kafeinė, efektet e tė cilave argumentohet se janė mė tė vėshtira pėr tu gjykuar nga vetė njerėzit.
Gjithsesi, sado fitimprurėse tė jenė kėto produkte pėr prodhuesit e vet, Currey dyshon se ato kurrė nuk do tė marrin mistikėn qė kanė filxhanėt e kafesė apo ēajit.
Ka diēka qė nuk ėshtė fare speciale nė kėto produktet e reja, thotė ai.
Po tė blesh njė pije energjike nė njė dyqan mallrash tė lirė, nuk e ka kurrsesi klimėn e shijimit tė njė filxhani kafeje. Unė nuk mund tė imagjinoj biografėt e artistėve dhe shkrimtarėve tė sė ardhmes duke pėrshkruar konsumimin e pijeve energjike me tė njėjtėn dashuri siē ėshtė pėrshkruar konsumimi i kafesė nga artistėt e sė shkuarės.
Sa e shėndetshme ėshtė kafeja juaj?
Nė anėn pozitive, kafeja njihet se ėshtė njė produkt pėrplot me antioksidantė, tė cilat ndalojnė molekulat e tjera qė tė oksidohen dhe tė prodhojnė radikalė tė lirė.
Gratė qė pinė dy apo mė shumė kafe nė ditė kanė mė pak gjasa tė hyjnė nė depresion, arsyetojnė disa studime.
Gjithsesi, ka studime qė kanė vėnė re njė lidhje mes konsumit tė lartė tė kafeinės dhe nivelit tė lartė tė kolesterolit apo presionit tė lartė tė gjakut.
Kafeina sipas pijes
Pija Kafeina (mg) Sasia
Kafe 77-150 170g
Ēaj 40-80 142g
Coca-Cola 34.5 340g
Pepsi 38 340g
Red Bull 80 235g
Burimi: ARIZONA STATE UNIVERSITY
Konsumuesit mė tė mėdhenj tė kafesė nė botė pėr banor nė vit
Finlanda: 12 kg
Norvegjia: 9.9 kg
Islanda: 9 kg
Danimarka: 8.7 kg
Holanda: 8.4 kg
Suedia: 8.2 kg
Zvicra: 7.9 kg
Belgjika: 6.8 kg
Kanadaja: 6.5 kg
Bosnja dhe Hercegovina: 6.2 kg
A ėshtė shoqėria jonė e ushqyer me kafe dhe ēaj tepėr e varur nga droga mė e pėlqyer e planetit?
Ibriku zien, aroma pėrhapet nė dhomė dhe kjo ėshtė gjėja e parė qė na prek qiellza nė mėngjes. Ėshtė njė ritual pa tė cilin njė ditė pune mund tė jetė e tmerrshme. Dhe kjo ėshtė ēfarė mendojnė miliona njerėz.
Kafeina ėshtė, sipas njė reviste shkencore, droga psikoaktive mė popullore nė planet. Vetėm nė Shtetet e Bashkuara, mė shumė se 90 pėr qind e tė rriturve e pėrdorin atė ēdo ditė.
Por tashmė edhe SHBA-ja, atdheu i Coca Cola, Starbucks dhe pijes energjike 5-hours, po vė nė pikėpyetje menēurinė e shtimit tė kafesė tek ushqimet e pėrditshme si vaferat, farat e lulediellit apo ēamēakėzėt.
Nė njė deklaratė, Agjencia Amerikane Pėr Ushqimet dhe Ilaēet (FDA) vuri nė dukje shembullin e pakėndshėm tė njė prodhuesi ēamēakėzėsh, qė nxori nė shitje pako me tetė ēamēakėzė, ku secili prej tyre pėrmbante aq kafeinė sa njė gjysmė filxhani kafe. Pėr rrjedhojė tė deklaratės, kompania Wrigley tha se do tė pezullojė prodhimin e kėtij lloji ēamēakėzi.
Agjencia po sheh gjithashtu edhe pije energjike me pėrmbajtje tė lartė kafeine dhe thotė se ėshtė e shqetėsuar mbi impaktin kumulativ tė shtimit tė nxitėsve te produktet.
Sipas administratės amerikane tė shėrbimeve pėr abuzimet me substancat dhe shėndetit mendor, numri i njerėzve qė kėrkojnė ndihmė nė urgjencė pasi kanė konsumuar pije energjike, ėshtė dyfishuar nė mė shumė se 20 mijė vetė nė vitin 2011.
Gjithsesi, industria e pijeve energjike thonė se produktet e tyre janė tė sigurta dhe kėmbėngulin se nuk ka prova pėr ndonjė pasojė tė dėmshme.
Ka pasur raste tė dokumentuara tė overdozave fatale tė shkaktuara nga toksikimi me kafeinė, megjithėse kėto janė shumė tė rralla. Shkencėtarėt nė Universitetin Johns Hopkins, qė studiojnė cilėsitė e kafeinės qė shkaktojnė varėsi, kanė zbuluar se heqja dorė nga kafeja mbart simptoma tė tilla si shenja lodhje, dhimbje koke, vėshtirėsi nė pėrqendrim, dhimbje muskujsh dhe tė pėrziera.
Por nuk ka asnjė lloj konsensusi shkencor qė tė thotė se pėrdorimi i kafeinės ėshtė i dėmshėm. Njė studim i fundit nga Shkolla e Shėndetit Publik nė Harvard, sugjeron qė konsumimi i kafesė nuk ka asnjė pasojė negative serioze nė shėndet dhe se po tė pish deri nė gjashtė filxhanė nė ditė (kafe amerikane) nuk ka asnjė rritje rreziku pėr vdekje nga asnjė shkak i mundshėm.
Nė masa tė moderuara, kafeina mund tė ketė disa efekte pozitive. Kėrkimet e ndryshme sugjerojnė se konsumimi i kafesė mund tė sjellė reduktim tė rrezikut pėr kancerin e prostatės dhe kancerin e gjirit. Njė studim i fundit argumentoi se pirja e kafesė dhe ēajit shoqėrohet me njė normė mė tė ulėt rreziku pėr diabetin e tipit 2.
Pėr rrjedhojė, FDA-ja ka premtuar se do tė punojė pėr tė pėrcaktuar se cili ėshtė niveli i duhur i konsumit tė kafeinės. Lėvizja e agjencisė ėshtė mikpritur nga ata qė kanė frikė se kafeina ka zėnė tepėr hapėsirė nė jetėt tona, duke u shfaqur shpesh nė produkte ku nuk pritet tė jetė.
Shumė njerėz thjesht nuk janė tė ndėrgjegjshėm sesa shumė kafeinė po konsumojnė, thotė Lynne Goldman, dekane e Shkollės pėr Shėndetin Publik nė Universitetin George Washington. Pėr rrjedhojė, thotė ajo, ata mund tė krijojnė nė mėnyrė tė pandėrgjegjshme probleme pėr veten, tė tilla si pagjumėsi, mungesė tretjeje dhe presion tė lartė gjaku.
Ėshtė veēanėrisht shqetėsuese pėr prindėrit, tė cilėt mund tė mos e kenė tė lehtė tė rregullojnė nivelin e konsumit tė kafeinės nga fėmijėt.
Por tė sfidosh hegjemoninė e kafeinės mund tė jetė njė detyrė e vėshtirė nė njė planet qė konsumon 120 mijė tonė nga kjo substancė ēdo vit.
Nė Finlandė, vendi mė i kafeinizuar i botės, njė i rritur konsumon mesatarisht 400 mg nga kjo drogė ēdo ditė, e barabartė me katėr apo pesė filxhanė kafeje, dhe e barabartė me limitin maksimal tė rekomanduar nga Agjencia Britanike pėr Standardet Ushqimore.
Ne mendojmė se kur pėrdoret nė mėnyrė tė moderuar, kafeina nuk sjell asnjė rrezik, thotė Sanna Kiuru, njė zyrtar i lartė tek Evira, agjencia e sigurisė ushqimore tė Finlandės. Nė pėrgjithėsi janė tė rriturit ata qė pinė kafe, jo fėmijėt. Pėr ne niveli i konsumit ėshtė i moderuar.
Por edhe tė dashurit e mėdhenj tė kafesė, finlandezėt, janė shqetėsuar nga rritja e fortė e pranisė sė stimulantit nė trupin e tyre.
Ne kemi qenė tė shqetėsuar mbi rritjen e pranisė sė kafeinės nė ushqime tė ndryshme, thotė Kiuri. Pijet energjike me kafeinė tė shumtė nė Finlandė janė detyruar tė mbajnė etiketa paralajmėruese, njė praktikė qė do tė shtrihet nė tė gjithė Bashkimin Europian nga viti 2014.
Pėr shumicėn e konsumatorėve tė kafeinės, pėrfitimi kryesor ėshtė qė duke nxitur vėmendjen, ndihmon tė bėsh mė shumė punė. Kjo ėshtė ajo ēfarė e bėn tė veēantė kafeinėn mes substancave qė pėrdoren pėr kėnaqėsi, thotė Stephen Braun, autor i njė libri mbi alkoolin dhe kafeinėn.
Joshja jonė nga kafeja ėshtė se ajo na ndihmon tė fitojmė para, shton ai. Ajo qė e dallon nga drogat e tjera ėshtė se pėrdoret si njė mjet pėr tė pėrmirėsuar produktivitetin, jo pėr kėnaqėsi, si kanabisi, apo si njė relaksues, si alkooli.
Analogjia mė e afėrt ndoshta ėshtė gjethja e kokas, e cila pėrtypet nga punėtorėt pėr tu dhėnė atyre energji shtesė nė vende si Peruja dhe Bolivia.
Nuk ėshtė rastėsi, beson Braun, qė popullariteti i kafeinės shpėrtheu nė Europė nė shfaqjen e revolucionit industrial, kur gara pėr produktivitet gjithnjė e mė tė lartė u pėrshpejtua.
Shumė nga mendjet krijuese tė historisė janė lidhur gjithashtu me disa tregime me tė vėrtetė epike mbi konsumimin e kafeinės. Sipas njė biografi, shkrimtari francez Balzak pinte deri nė 50 kafe nė ditė. Nėse nuk do tė ishte pėr kafenė, nuk do tė mund tė shkruash dhe nėse nuk mund tė shkruash, atėherė nuk mund tė jetosh, tha ai nė njė rast.
Pėr shtatė vjet, regjisori David Lynch konsumoi tė njėjtėn darkė nė Los Anxhelos ēdo ditė, duke pirė deri nė shtatė filxhanė me kafe tė ėmbėlsuar me shumė sheqer, nė njė stil jetese qė garantonte shumė ide tė mira.
Ludvig van Bethoven thuhej se me durim tė jashtėzakonshėm numėronte 60 kokrra kafeje pėr filxhan kur e pėrgatiste atė. Ndoshta tregimi mė i mirėpublikuar i kohėve tė fundit mbi konsumimin e tepėrt tė kafeinės ėshtė ai i kėngėtarit Robbie Williams, pėr tė cilin thuhet se konsumonte 36 filxhanė ekspres kopjo dhe 20 kanoēe pije energjike ēdo ditė.
Nė fakt pirja e kafesė kthehet nė njė detyrė rutinė, po aq sa edhe cilėsitė nxitėse tė kafeinės, ato qė e bėjnė procesin kaq tė rėndėsishėm, thotė Mason Currey, autor i njė libri me titull Rituale tė pėrditshme: Si punojnė artistėt.
Shumė artisė pėrdorin procesin e bėrjes sė kafesė si njė rrugė drejt procesit krijues, shton ai. Duhet tė krijosh kushtet e pėrshtatshme mendore pėr tė bėrė kėtė lloj pune dhe rituali i pėrgatitjes siguron pėrqendrimin.
Por pėrpjekjet pėr tė ndaluar pėrhapjen e kėsaj substance historikisht kanė rezultuar tė pafrytshme. Mė 1911-n, qeveria e SHBA-sė hodhi nė gjyq Coca Cola-n pėr arsye se besonte se kafeina nė pijet e saj ishte e dėmshme pėr shėndetin, por kompania triumfoi nėpėr gjykata.
Njė nga problemet nė pėrpjekjet pėr tė rregulluar kėtė substancė, thotė Braun, ėshtė se ajo ndikon te njerėz tė ndryshėm nė mėnyra tė ndryshme njerėzit kanė psikologji dhe metabolizėm tė ndryshėm nga njėri-tjetri dhe kjo gjė e bėn tė vėshtirė pėrcaktimin e njė limiti maksimal sigurie qė tė mund tė funksionojė pėr ēdokėnd.
Si pėrfundim, duhet tė bėhesh shkencėtar i vetvetes nuk ka njė alternativė pėr eksperimentim mbi veten, thotė ai.
Shumica e njerėzve e kanė kuptuar vetė se sa shumė, sa pak ēaj apo kafe mund ti lejojnė vetes. Por kritikėt thonė se kjo nuk vlen pėr rastet e pijeve energjike dhe ushqimeve tė pėrbėra me kafeinė, efektet e tė cilave argumentohet se janė mė tė vėshtira pėr tu gjykuar nga vetė njerėzit.
Gjithsesi, sado fitimprurėse tė jenė kėto produkte pėr prodhuesit e vet, Currey dyshon se ato kurrė nuk do tė marrin mistikėn qė kanė filxhanėt e kafesė apo ēajit.
Ka diēka qė nuk ėshtė fare speciale nė kėto produktet e reja, thotė ai.
Po tė blesh njė pije energjike nė njė dyqan mallrash tė lirė, nuk e ka kurrsesi klimėn e shijimit tė njė filxhani kafeje. Unė nuk mund tė imagjinoj biografėt e artistėve dhe shkrimtarėve tė sė ardhmes duke pėrshkruar konsumimin e pijeve energjike me tė njėjtėn dashuri siē ėshtė pėrshkruar konsumimi i kafesė nga artistėt e sė shkuarės.
Sa e shėndetshme ėshtė kafeja juaj?
Nė anėn pozitive, kafeja njihet se ėshtė njė produkt pėrplot me antioksidantė, tė cilat ndalojnė molekulat e tjera qė tė oksidohen dhe tė prodhojnė radikalė tė lirė.
Gratė qė pinė dy apo mė shumė kafe nė ditė kanė mė pak gjasa tė hyjnė nė depresion, arsyetojnė disa studime.
Gjithsesi, ka studime qė kanė vėnė re njė lidhje mes konsumit tė lartė tė kafeinės dhe nivelit tė lartė tė kolesterolit apo presionit tė lartė tė gjakut.
Kafeina sipas pijes
Pija Kafeina (mg) Sasia
Kafe 77-150 170g
Ēaj 40-80 142g
Coca-Cola 34.5 340g
Pepsi 38 340g
Red Bull 80 235g
Burimi: ARIZONA STATE UNIVERSITY
Konsumuesit mė tė mėdhenj tė kafesė nė botė pėr banor nė vit
Finlanda: 12 kg
Norvegjia: 9.9 kg
Islanda: 9 kg
Danimarka: 8.7 kg
Holanda: 8.4 kg
Suedia: 8.2 kg
Zvicra: 7.9 kg
Belgjika: 6.8 kg
Kanadaja: 6.5 kg
Bosnja dhe Hercegovina: 6.2 kg