BOTASHQIPTAREFORUM

Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

    E ēuditshme, por e vėrtetė: Miqtė i bėjnė mirė shėndetit!

    LePuRuShJa
    LePuRuShJa
    ♫ Stafi Administrues ♫
    ♫ Stafi Administrues ♫


    <b>Shteti</b> Shteti : Europė
    <b>Gjinia</b> Gjinia : Female
    <b>Antarėsimi</b> Antarėsimi : 11/09/2007
    <b>Nr i postimeve</b> Nr i postimeve : 122965
    <b>Pikėt</b> Pikėt : 260987
    <b>Votat</b> Votat : 311
    <b>Titulli Preferuar</b> Titulli Preferuar : E pėrse mos tė tė Dua?! - Kur diēka e vogėl nga Ti, sjell Ndjenja tė pafundme tek Unė!

    Buzqeshje E ēuditshme, por e vėrtetė: Miqtė i bėjnė mirė shėndetit!

    Mesazh nga LePuRuShJa 29/6/2013, 09:55

    Thėnia e vjetėr se “ai qė gjen njė mik, gjen njė thesar”, ėshtė mė se e vėrtetė. Pėr shkencėn, nė fakt, njė jetė me marrėdhėnie tė pasura dhe me pėrmbushje ėshtė njė eliksir i vėrtetė pėr shėndetin, jo vetėm psikologjik, por edhe fizik. Kėtė e konfirmojnė studime tė ndryshme. Me kalimin e viteve studiuesit kanė nxjerrė nė dritė shumė efekte pozitive qė miqtė dhe koha qė kalojmė me ta, na bėjnė mirė pėr shėndetin.

    Miq dhe tė lumtur, pa efekte anėsore

    Sa pėr t’ia nisur, dy antropologė tė Universitetit tė Oksfordit kanė zbuluar qė nė bazėn e ndjenjave tė miqėsisė ekziston njė neurotransmetues qė hyn nė kategorinė e endogjen opioidit. Bėhet fjalė pėr endorfinėn, substancėn qė lufton tė ashtuquajturat hormone tė stresit, duke na dhuruar njė ndjenjė mirėqenie. Nė kėtė drejtim kanė arritur edhe rezultatet e njė studimi tė publikuar nė revistėn shkencore “Hormones & Behavior” e realizuar nga njė studiuese e Universitetit tė Miēiganit, Stephanie Brown. Miqėsia midis grave ndikon pozitivisht nė humorin e tyre, edhe pėr shkak se ajo mund tė ndikojė nė prodhimin hormonal. Nė veēanti, miqėsia nxit sekrecionet e progesteronit (substancė tjetėr qė vepron nė reduktimin e nivelit tė ankthit) nė kurriz tė kortizolit, i njohur si hormoni i stresit.

    Mė shumė miq, mė pak dhimbje

    Njė tjetėr studim, i botuar nė “Journal of the American College of Surgeon”, ka nxjerrė nė pah sesi shumė tė sėmurė qė kanė shumė miq, ndiejnė mė pak dhimbje. Por edhe qė miqėsia ka aftėsinė tė zbusė pikėllimin e njė vdekjeje apo tė njė divorci dhe tė parandalojė shenjat e hershme tė ēmendurisė. Duket se miqėsia ka efekte pozitive edhe tek ato gra qė janė tė prekura nga kanceri i gjirit. Nė mėnyrė tė veēantė, ajo do tė reduktonte perceptimin e simptomave dhe dhimbjen qė lidhen me tė, duke dhėnė njė avantazh nė luftėn kundėr sėmundjes. Njė sondazh qė ka pėrfshirė 3.139 gra tė identifikuara me tumor gjiri, vuri nė dukje se pėrfitimet pėr to lindin jo vetėm nga mbėshtetjet emocionale, por madje edhe nga mbėshtetjet materiale tė ofruara nga miqtė. Nė ēdo rast, ndikimi i miqve me tė vėrtetė duhet tė jetė i fortė, pėrderisa kėtė e ka thėnė edhe njė studim i tretė i kryer tek mbi 3 mijė infermiere tė prekura nga e njėjta sėmundje. Ai ka treguar se sa mė shumė tė njohur dhe miq, aq mė shumė reduktohet edhe rreziku i vdekjes.

    Miqėsia zgjat jetėn dhe bėn mirė pėr shėndetin

    Studime tė tjera vazhdojnė tė tregojnė se pėrfitimi i njė jete tė mirė sociale vjen nga miqėsia, ajo ka efekte tė shkėlqyera mbi jetėgjatėsinė. Rezultatet e njė studimi australian, i cili ka zgjatur dhjetė vjet, theksojnė se pasja e njė rrjeti tė gjerė miqsh ul me 22% rrezikun e vdekjes sė tė moshuarve. Ndėrsa njė studim nga Universiteti Brigham Jang i botuar nė “PloS Medicine”, ka zbuluar se marrėdhėniet shoqėrore rrisin shanset tona pėr tė mbijetuar me 50%. Kėshtu nė fund, shkencėtarėt kanė llogaritur qė tė kesh pak marrėdhėnie miqėsore mund tė konsiderohet njė faktor vėrtet i rrezikshėm pėr shėndetin, i barasvlefshėm me tė pirit e 15 cigareve nė ditė, mė i dėmshėm sesa mosbėrja e aktiviteteve fizike dhe obeziteti. Kjo, sepse miqėsia mund tė kontribuojė edhe nė efektin e dobėsimit. Tė qėndrosh i shoqėruar, me shoqėrinė, rrit efektin e djegieve tė yndyrave. Nė kėtė rast, tė paktėn pėr momentin, kėto prova u takojnė vetėm minjve, por shkencėtarėt amerikanė tė Universitetit Shtetėror tė Ohajos, janė tė bindur se eksperimenti gjithashtu mund tė ofrojė informata tė dobishme nė aspektin e metabolizmit tė njeriut. Supozimi ėshtė se stimujt socialė shtyjnė trurin tė prodhojė BDNF, njė faktor i rritjes, qė ndėr tė tjera indukton transformimin e yndyrės sė bardhė (celulitin e shėmtuar) nė yndyrė kafe (tė mirė). Por arsyet e mira pėr tė kultivuar aktivisht miqėsinė nuk kanė mbaruar akoma. Jeta shoqėrore, bėjnė tė ditur nga Universiteti Shtetėror i Ohajos, mund tė sjellė tė mira edhe nė sistemin imunitar.

      Ora ėshtė 15/11/2024, 16:28