Tashmė ėshtė konfirmuar: mishi i kuq ėshtė i dėmshėm pėr shėndetin e zemrės. Edhe pse mund ta keni dėgjuar edhe mė parė, studime tė reja tregojnė pėrsėri atė qė mjekėt dhe ekspertėt e shėndetit kanė thėnė me vite- shumė mish i kuq, si shishqebapet me yndyrė dhe pjesėt e qingjit, cojnė nė rritje tė riskut pėr sėmundjet e zemrės. Por tashmė, del se nuk mund ti vemė faj shumė kolesterolit ose yndyrnave tė ngopura. Ėshtė njė pėrbėrės tjetėr qė gjendet tek mishi i kuq qė quhet karnitinė qė ka tė bėjė me arteriet e bllokuara. Bakteriet qė gjenden tek tė brėndshmet tona e kthejnė karnitinėn nė njė kimikat tė dėmshėm qė quhet TMAO qė mund tė trashė arteriet. Edhe pse rekomandimet pėr tė ndėrprerė mishin e kuq, nuk pėrbėjnė mė ndonjė lajm, limitimi sa mė i madh i mundshėm ju mban zemrėn mė tė shėndetshme.
Studimi gjithashtu tregoi se nuk ėshtė vetėm mishi i kuq pėr tė cilin duhet tė tregojmė kujdes: Karnitina ėshtė njė suplement dietik qė gjendet edhe nė produkte pėr humbje peshe ose pije energjike.
Studimi gjithashtu tregoi se nuk ėshtė vetėm mishi i kuq pėr tė cilin duhet tė tregojmė kujdes: Karnitina ėshtė njė suplement dietik qė gjendet edhe nė produkte pėr humbje peshe ose pije energjike.