Miliarda persona kanė probleme me dėgjimin, tė shkaktuara nga zhurmat e vazhdueshme qė na rrethojnė. E vėrteta e hidhur ėshtė se shumė prej nesh janė vetė pėrgjegjės pėr humbjen e dėgjimit, shkruan Katerin Bouton nė librin e saj Tė bėrtiturit nuk tė zgjidh punė. Shkaku janė zhurmat ndaj tė cilave ne e ekspozojmė veten ditė pas dite. Nė mjedise tė zhurmshme pune zbatohen rregulla tė caktuara, por jashtė tyre jemi plotėsisht tė pambrojtur. Muzika nga kufjet, koncertet e rrokut, tharėset e flokėve, sirenat, fshesat me korrent, boritė e makinave etj., tė gjitha kėto ndikojnė negativisht nė veshėt tanė. Jetojmė nė njė botė tė zhurmshme, qė duket se ēdo vit bėhet edhe mė shumė e zhurmshme. Pas shėrbimit tė dobėt, e dyta renditet ndotja akustike, pėr tė cilėn njerėzit ankohen mė shumė nėpėr restorante.
Zhurmat e larta ose ekspozimi kronik ndaj njė tingulli edhe kur ai nuk ėshtė shumė i lartė, mund tė dėmtojė aparatin e dėgjimit duke i shkatėrruar qelizat pėrgjegjėse. Nė kėtė rast, kėto qeliza janė nė njė sasi tė caktuar dhe nuk mund tė zėvendėsohen, ndaj ndjeshmėria ndaj tingujve humb pėrkohėsisht. Fillimisht humbet ndjeshmėria ndaj tingujve me frekuencė tė lartė, mė pas humbet edhe aftėsia pėr tė dėgjuar frekuencat e fjalėve. Robert V. Harrison, njė specialist nė Universitetin e Torontos, shprehet se pasojat e ekspozimit ndaj zhurmės grumbullohen vazhdimisht. Edhe pse nė fillim shkatėrrohen vetėm disa qeliza, nėse ekspozohemi pėrditė ndaj zhurmės, atėherė dėgjimi ynė fillon tė dobėsohet derisa tė humbasė. Kur qelizat e dėgjimit dėmtohen qė nė moshė shumė tė re, siē ka ndodhur me shumė muzikantė rroku apo edhe tė pasionuar pas koncerteve tė tyre, me arritjen e moshės sė mesme kėta persona e kanė shumė tė vėshtirė tė dėgjojnė dhe kuptojnė fjalėt. Tingulli matet me decibel (dB), niveli i zhurmės qė shkakton humbje tė pėrkohshme tė dėgjimit ėshtė rreth 85 dB, i barabartė me zhurmėn e tharėses sė flokėve apo edhe miksuesit tė frutave.
Dr. Majkėll Seidman kėshillon pėrdorimin e tapave tė veshėve gjatė kohės kur kryejmė aktivitetet e mėsipėrme. Mbrojtja e veshėve ėshtė e detyrueshme pėr personat qė pėrdorin armė, ngasin motoēikleta apo pėrdorin sharra elektrike. Nga ana tjetėr, po kaq tė dėmshme janė edhe aparatet qė pėrdorim pėr tė dėgjuar muzikė, sidomos kur ajo e tejkalon nivelin e duhur. Nėse muzikėn e dėgjoni me zė shumė tė lartė, atėherė jeni duke shkatėrruar qelizat tuaja tė dėgjimit qė nė moshė tė re. Njė studim nga Qendra Amerikane e Dėgjimit zbuloi se mes pėrdoruesve tė pajisjeve muzikore, 35 pėr qind e tė rriturve dhe 59 pėr qind e adoleshentėve pranojnė se dėgjojnė muzikė me zė tė lartė. Dr. Harrison shprehet se njerėzit akoma nuk e kuptojnė se ēfarė dėmi po i shkaktojnė vetes. Ata shpesh e rrisin volumin e muzikės pėr tė shmangur zhurmat pėrreth, por gjėja e duhur pėr tu bėrė ėshtė tė vendoset njė kufi i dėgjimit tė muzikės nė njė dhomė tė qetė dhe ai tė mbahet i pandryshueshėm gjatė gjithė kohės.
Ekspertėt shprehen se kufjet e celularėve janė mė tė rrezikshme sesa kufjet e kompjuterėve, pasi tė parat janė tė vogla dhe mund tė futen mė thellė nė vesh duke shkaktuar njė dėm mė tė madh pėr tė njėjtin nivel muzike. Edhe lodrat e krijuara pėr fėmijė mund tė shkaktojnė dėmtim tė dėgjimit tė tyre. Qendra Amerikane e Dėgjimit liston njė sėrė produktesh siē janė armėt me kapsollė, kukullat qė flasin, makinat me sirena dhe bori, instrumentet muzikore dhe lodrat me kurdisje. Specialistėt shprehen se disa prej kėtyre objekteve tė pėrdorura nga fėmijėt krijojnė njė ndotje akustike deri nė 90 dB. Pėr kėtė arsye doktorėt kėshillojnė prindėrit qė tė kenė kujdes nė lidhje me lodrat qė blenė pėr fėmijėt e tyre.
Muzika nga kufjet, koncertet e rrokut, tharėset e flokėve, sirenat, fshesat me korrent, boritė e makinave etj., tė gjitha kėto ndikojnė negativisht nė veshėt tanė
Qendra Amerikane e Dėgjimit zbuloi se mes pėrdoruesve tė pajisjeve muzikore, 35 pėr qind e tė rriturve dhe 59 pėr qind e adoleshentėve pranojnė se dėgjojnė muzikė me zė tė lartė
Pas shėrbimit tė dobėt, ndotja akustike, ėshtė i dyti fenomen pėr tė cilin ankohen mė shumė rreth restoranteve.
Zhurmat e larta ose ekspozimi kronik ndaj njė tingulli edhe kur ai nuk ėshtė shumė i lartė, mund tė dėmtojė aparatin e dėgjimit duke i shkatėrruar qelizat pėrgjegjėse. Nė kėtė rast, kėto qeliza janė nė njė sasi tė caktuar dhe nuk mund tė zėvendėsohen, ndaj ndjeshmėria ndaj tingujve humb pėrkohėsisht. Fillimisht humbet ndjeshmėria ndaj tingujve me frekuencė tė lartė, mė pas humbet edhe aftėsia pėr tė dėgjuar frekuencat e fjalėve. Robert V. Harrison, njė specialist nė Universitetin e Torontos, shprehet se pasojat e ekspozimit ndaj zhurmės grumbullohen vazhdimisht. Edhe pse nė fillim shkatėrrohen vetėm disa qeliza, nėse ekspozohemi pėrditė ndaj zhurmės, atėherė dėgjimi ynė fillon tė dobėsohet derisa tė humbasė. Kur qelizat e dėgjimit dėmtohen qė nė moshė shumė tė re, siē ka ndodhur me shumė muzikantė rroku apo edhe tė pasionuar pas koncerteve tė tyre, me arritjen e moshės sė mesme kėta persona e kanė shumė tė vėshtirė tė dėgjojnė dhe kuptojnė fjalėt. Tingulli matet me decibel (dB), niveli i zhurmės qė shkakton humbje tė pėrkohshme tė dėgjimit ėshtė rreth 85 dB, i barabartė me zhurmėn e tharėses sė flokėve apo edhe miksuesit tė frutave.
Dr. Majkėll Seidman kėshillon pėrdorimin e tapave tė veshėve gjatė kohės kur kryejmė aktivitetet e mėsipėrme. Mbrojtja e veshėve ėshtė e detyrueshme pėr personat qė pėrdorin armė, ngasin motoēikleta apo pėrdorin sharra elektrike. Nga ana tjetėr, po kaq tė dėmshme janė edhe aparatet qė pėrdorim pėr tė dėgjuar muzikė, sidomos kur ajo e tejkalon nivelin e duhur. Nėse muzikėn e dėgjoni me zė shumė tė lartė, atėherė jeni duke shkatėrruar qelizat tuaja tė dėgjimit qė nė moshė tė re. Njė studim nga Qendra Amerikane e Dėgjimit zbuloi se mes pėrdoruesve tė pajisjeve muzikore, 35 pėr qind e tė rriturve dhe 59 pėr qind e adoleshentėve pranojnė se dėgjojnė muzikė me zė tė lartė. Dr. Harrison shprehet se njerėzit akoma nuk e kuptojnė se ēfarė dėmi po i shkaktojnė vetes. Ata shpesh e rrisin volumin e muzikės pėr tė shmangur zhurmat pėrreth, por gjėja e duhur pėr tu bėrė ėshtė tė vendoset njė kufi i dėgjimit tė muzikės nė njė dhomė tė qetė dhe ai tė mbahet i pandryshueshėm gjatė gjithė kohės.
Ekspertėt shprehen se kufjet e celularėve janė mė tė rrezikshme sesa kufjet e kompjuterėve, pasi tė parat janė tė vogla dhe mund tė futen mė thellė nė vesh duke shkaktuar njė dėm mė tė madh pėr tė njėjtin nivel muzike. Edhe lodrat e krijuara pėr fėmijė mund tė shkaktojnė dėmtim tė dėgjimit tė tyre. Qendra Amerikane e Dėgjimit liston njė sėrė produktesh siē janė armėt me kapsollė, kukullat qė flasin, makinat me sirena dhe bori, instrumentet muzikore dhe lodrat me kurdisje. Specialistėt shprehen se disa prej kėtyre objekteve tė pėrdorura nga fėmijėt krijojnė njė ndotje akustike deri nė 90 dB. Pėr kėtė arsye doktorėt kėshillojnė prindėrit qė tė kenė kujdes nė lidhje me lodrat qė blenė pėr fėmijėt e tyre.
Muzika nga kufjet, koncertet e rrokut, tharėset e flokėve, sirenat, fshesat me korrent, boritė e makinave etj., tė gjitha kėto ndikojnė negativisht nė veshėt tanė
Qendra Amerikane e Dėgjimit zbuloi se mes pėrdoruesve tė pajisjeve muzikore, 35 pėr qind e tė rriturve dhe 59 pėr qind e adoleshentėve pranojnė se dėgjojnė muzikė me zė tė lartė
Pas shėrbimit tė dobėt, ndotja akustike, ėshtė i dyti fenomen pėr tė cilin ankohen mė shumė rreth restoranteve.