Nė ditėt e sotme dihet pothuajse nga tė gjithė se vera ėshtė e rėndėsishme pėr organizmin tonė, sepse ajo pėrmban vitamina, oligoelemente, hekur, si dhe pėrbėrės tė tjerė qė gjenden nė tė nė njė nivel mė tė ulėt. Kjo gjė ėshtė vėrtetuar dhe pranuar nga shkencėtarėt dhe mjekėt. Pasuria e lėndėve ushqyese tė pranishme dhe tė pėrdorura pėrherė nga popullsitė perėndimore garanton gjerėsisht edhe furnizimin me kėta pėrbėrės tė paktė nė numėr tė cilėt gjenden te vera. Tė dhėnat epidemiologjike qė janė bėrė nė kuadėr tė promocionit tė dietės mesdhetare e lidhin konsumimin e verės me njė incidencė tė ulėt tė infarktit tė miokardit, qė paraqesin edhe sot hipoteza tė vlefshme pėr mėnyrėn e tė jetuarit dhe tė punuarit sesa kėshilla tė karakterit farmaceologjik.
Por edhe teprimi nė shifra pėr rreziqet e tmerrshme tė pėrdorimit tė alkoolit si sėmundjet e pankreasit po tė tjera patologji tė aparatit tė tretjes, ku mė e tmerrshmja konsiderohet Cirroza hepatike, nuk duhet tė kufizojnė konsumimin e verės. Vera, mė shumė se ēdo lloj pije tjetėr, futet nė shkencėn dietetike moderne jo pėr merita ushqyese tė veēanta, as pėr faktin e tė qenit me virtyte pėr shėndetin, por thjesht pėr kėnaqėsitė e saj gastronomike, pėr kontributin pėr cilėsinė dhe rritjen e nivelit tė jetesės, si dhe mėnyrėn se si konsumi i saj nė sasi tė kontrollueshme nuk arrin kurrė tė bėhet njė rrezik pėr shėndetin. Ndėrkaq vera nuk ėshtė njė pije pėr tė shuar etjen, as dhe pėr tu shndėrruar nė njė simbol shoqėror, por ajo ėshtė njė ushqim qė merret dhe shijohet sė bashku me vaktet pėr tė shtuar vlerėn shijuese tė ritit tė sė ushqyerit, por gjithmonė duke ruajtur masėn.
Njė sintezė objektive pėr rolin e verės nė tė ushqyer ose pėr kufijtė e njė sigurie absolute dhe madje deri nė njė avantazh tė mundshėm tė dobisė sė saj ėshtė e vėshtirė tė bėhet, dhe kjo lidhet me pėrbėrėsin kryesor tė pijeve alkoolike, etanolin dhe efektet e tij. Etanoli furnizon me kalori, por edhe me lėndė toksike potenciale, duke pėrbėrė njė rrezik patologjik qė mund tė ēojė nė varėsinė nga alkooli dhe degradimin e personave qė e pėrdorin nė sasi tė mėdha. Ndjenja e nxehtėsisė qė pason tretjen e verės ose nė masė tė madhe tė super-alkoolikėve shpreh jo aq vlerat energjetike tė alkoolit sesa veprimin e tij farmakologjik si vazodilatator periferik. Alkooli ka karakteristikat e njė karburanti me rendiment tė ulėt sepse mund tė aktivizojė rrugėt metabolike me pak prurje energjie, ose mund tė prishė rregullimin termik me djersitje tė ekzagjeruara. Prandaj duke njohur potencialin toksik tė kuotės sė alkoolit, te verėrat mund tė vihen nė dukje edhe anėt pozitive tė verės, por gjithmonė duke pasur parasysh dozat, gradacionin dhe mėnyrat e konsumimit tė saj, me kufizimet dhe ndalimet e duhura, pėr grup-mosha tė caktuara, pėr gjini dhe gjendje fiziologjike. Duhet theksuar se ndalimi i verės ėshtė kategorik nė patologjitė qė lidhen me mėlēinė.
Roli i verės nė mėnyrėn e tė ushqyerit
Vera ėshtė pa asnjė dyshim pjesė pėrbėrėse e kulturės tė sė ushqyerit nė Mesdhe, duke e nėnkuptuar kėtė tė fundit si njė tėrėsi zakonesh, dokesh, pronėsi tė ndėrgjegjes dhe tė mėnyrės sė sjelljes. Vera ėshtė komponent i rėndėsishėm i njė diete tė rėndėsishme. Ajo ėshtė njė prodhim kaq tipik i gastronomisė tradicionale, tepėr i legjitimuar nga njė zakon dhe mėnyrė tė ushqyeri mijėravjeēare dhe sot njihen vlerat e saj energjetike, e cila mund tė bėjė keq vetėm nė rastet kur ka persona qė nga padituria ose tė shtyrė nga vesi abuzojnė me tė. Nė vendet me vreshtari tė zhvilluar zakoni i tė pirit verė ėshtė pėrqendruar pothuajse tėrėsisht gjatė vakteve dhe si rrjedhojė ėshtė mė pak e rrezikshme, edhe pse mund tė konsumohet nė sasi tė mėdha. Ėshtė e qartė qė dėmet e shkaktuara nga alkooli janė mė tė vogla kur stomaku ėshtė nė punė pėr pėrpunimin e ushqimeve dhe i njėjti potencial metabolik i mėlēisė duket tė ketė njė dėm mė tė vogėl tė shkaktuar nga oksidimi alkoolik gjatė periudhės sė tretjes. Edhe nė kėto doza ditore shumė mė tė kujdesshėm duhet tė tregohemi nė mėnyrėn e marrjes sė verės dhe tė pėrjashtohet abuzimi kur janė marrė tė tjera pije alkoolike, si: aperitivėt, pijet e hidhura apo super-alkoolikėt. Konsumi i verės nė nivelin e duhur nuk lė arsye pėr ti mohuar njė personi tė rritur tė shėndetshėm kėnaqėsinė qė ofron shoqėrimi i ushqimit me disa gota verė.
Kėshilla pėr pėrdorimin e verės
-Njė gotė verė nė ditė ėshtė e shėndetshme
- Vera nuk u kėshillohet grave shtatzėna apo atyre qė kanė fėmijė nė gji
- Vera nuk u bėn mirė fėmijėve nė moshė tė vogėl
- Personat me sėmundje tė ndryshme tė avancuara duhet tė konsultohen me mjekun pėr pėrdorimin e verės
-Vera ėshtė e kėshillueshme pėr personat qė vuajnė nga anoreksia
-Ndalimi i verės ėshtė kategorik nė patologjitė qė lidhen me mėlēinė
Rastet kur pėrdorimi i verės ndalohet
Nė disa raste ėshtė i ndaluar konsumimi i verės. Nėse shijuesi i verės, nė kufijtė e lejuar tė pėrdorimit tė saj, mund tė ndiejė kėnaqėsi nga vera pa pasur rrezik tė dėmtojė shėndetin e tij kjo lejohet, por nė rastin kur disa persona tė sėmurė dhe me gjendje tė caktuara fiziologjike si: obeziteti, shtatzėnia apo plakja e parakohshme; vera nuk kėshillohet tė konsumohet. Abuzimi i vazhdueshėm me alkoolin lidhet me patologjitė qė shfaqen nė aparatin e sipėrm tė tretjes dhe pėr kėtė duhet qė kėtyre personave me kėto patologji tiu thuhet shprehimisht se pėrdorimi i pijeve alkoolike ėshtė klinikisht i ndaluar. Duke ndjekur kėshillat e duhura mbi konsumimin e verės ashtu si duhet, rritet niveli i tė ushqyerit tė njeriut dhe pėrjashtimet janė nė disa raste patologjish, si shtatzėnia apo faza e tė ushqyerit me gji, ose gjendje tė avancuara tė sėmundjeve tė ndryshme.
Kur ėshtė e kėshillueshme vera
Njė gotė vera nė ditė mund tė jetė e dobishme nė rastet e gastriteve, iposekretive ose te personat qė vuajnė nga anoreksia, sepse kjo pije provokon njė ipoglicemi tė lehtė dhe nxit oreksin. Pėrdorim i keq i verės konsiderohet rasti kur kjo pije u jepet fėmijėve ende tė papjekur dhe kėtu pėrfshihet edhe pėrdorimi i birrės apo aperitivėve nga fėmijėt. Mė pak drastik ėshtė kėshillimi i pėrdorimit tė verės te tė moshuarit sepse nga njė anė pėrdorimi i verės ėshtė bėrė pėr ta njė rit dhe nga ana tjetėr favorizon oreksin, por kujdes nė teprime sepse sjell plakje tė parakohshme, por pėrdorimi nė doza modeste nuk pėrbėn aspak problem. Kėtu duhet tė ndiqen kėshillat e mjekut kurues, qė vendos rast pas rasti pėr dobinė ose jo tė konsumit tė disa gotave verė. Por shkenca ka provuar se vera ėshtė komponent i rėndėsishėm i njė diete tė shėndetshme.
Sasia e duhur pėr konsumimin e verės
Sasia e verės qė duhet tė konsumohet varet nga mosha dhe kushtet e personave tė veēantė, sidomos grave dhe tė moshuarve, prandaj ėshtė e kėshillueshme tė ndiqen udhėzimet qė ofron shkenca e dietologjisė. Pėr kėtė nuk duhet ti referohemi kapacitetit teorik tė metabolizimit tė alkoolit tė lejueshėm, rreth 1g nė ditė pėr ēdo kg peshė, qė do tė korrespondonte pėr njė verė normale nė gradacionin alkoolik nė rreth 750 ml pije pėr burrat nė kushte tė mira shėndeti dhe dihet pėr gratė sasi mė e paktė. Shumė shkencėtarė bien dakord pėr njė konsumim tė rregullt dhe tė paabuzueshėm tė etanolit nė ditė qė shkon rreth 0,60 -0,75 g/kg peshė trupore. Pėr tė rriturit nė gjendje tė mirė shėndetėsore konsumi i pėrditshėm i pranueshėm mund tė jetė deri nė tri gota verė pėr burrat dhe jo mė shumė se dy gota pėr gratė.
Vera sjell dobi energjetike
Vera mund tė konsiderohet si ushqim, duke nisur nga rėndėsia dhe vlerat e saj energjetike dhe nga pyetjet qė lidhen me pėrdorimin e kalorive qė vijnė nga alkooli. Edhe pse vera ėshtė njė prodhim kompleks, i pasur nė substancat qė e pėrbėjnė, tė cilat janė mė shumė se 250, vlera apo dobia energjetike e njė vere tė mirė koinēidon nė praktikė me atė tė etanolit dhe lėkundet nė rastin kur konsumohet normalisht gjatė njė vakti deri tek 700 kilokalori pėr litėr. Duke pasur pėrherė parasysh ekuivalencat energjetike, dietologu mund pra tė barazojė njė gotė verė me 30 gr bukė ose 100 gr mish viēi pa dhjamė. Ndėrkaq kaloritė e alkoolit nuk mund tė pėrdoren drejtpėrdrejt pėr punė fizike apo pėr qėllime plastike, siē ndodh pėr ushqimet e tjera, por kontribuojnė pėr metabolizmin bazė dhe nuk nxisin pėrdorimin e karbohidrateve, yndyrnave dhe proteinave.
Vera mund tė jetė ilaē ose helm, ėshtė thjesht ēėshtje dozash
Vera e kuqe si ilaē, gjithēka duhet tė dini mbi tė
Konsumimi i moderuar i verės ul rrezikun e prekjes nga kanceri i mushkėrive, i prostatės
Paracelsus, mjeku i shquar zviceran i shekullit te XVI thotė: Vera mund tė jetė ushqim, ilaē ose helm- ėshtė thjesht ēėshtje dozash. Vera ka njė histori tė gjatė pėrdorimi nė fushėn e mjekėsisė dhe shėndetit. Ajo ėshtė pėrdorur prej shekujsh si njė formė e vjetėr mjekimi, duke u rekomanduar pėr njė sėrė problemesh qė nga trajtimi i plagėve e deri tek diarreja dhe lehtėsimin e dhimbjeve tė paslindjes tek nėnat e reja. Megjithatė vera ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė mjekėsi deri nė shekullin e 20-tė. Nga ana tjetėr, sot ka shumė diskutime mbi alkoolin dhe mbi pasojat qė sjell ai pėr shėndetin.
Hipokrati
Hipokrati, babai i mjekėsisė moderne, e cilėsonte verėn si njė mjekim tė mirė kundėr diarresė. Ai e rekomandonte verėn si pjesė e njė diete tė shėndetshme dhe pėr dezifektimin e plagėve. Edhe praktikat e romakėve tė lashtė mbi verėn ishin pak a shumė tė ngjashme, pėr mjekimin e plagėve, etj.
Feja
Feja gjithashtu ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė pėrhapjen e verės, ku thuhet se kurdoherė qė mungonte vera, lind nevoja pėr ilaēe. Nė disa libra vera rekomandohej pėr problemet me stomakun dhe tretjen.
Roli i verės
Nė ditėt e sotme janė kryer shumė studime lidhur me verėn. Studimet kanė zbuluar qė vera e kuqe e pasur me flavonoide ėshtė mė e mira pėr shėndetin. Flavonoidet janė tė njohura pėr cilėsite e tyre antioksidante dhe ndihmojnė trupin tu rezistojė: viruseve apo qelizave kancerogjene. Ato gjithashtu reduktojnė rrezikun e sėmundjeve tė zemrės.
Vera e kuqe pėrmban gjithashtu antioksidantė tė tjerė qė ndihmojnė trupin tu rezistojė tumoreve dhe sėmundjeve kardiovaskulare. Verėrat e thata janė mė tė mirat pėr tė marrė njė dozė tė mirė me flavonoide. Megjithatė edhe pse vera pėrmban pėrbėrės shumė tė rėndėsishėm pėr njė shėndet tė mire, nuk duhet ta teproni.
Paracelsus, mjeku i shquar zviceran i shekullit te XVI thotė: Vera mund tė jetė ushqim, ilaē ose helm- ėshtė thjesht ēėshtje dozash. Ashtu si me ēdo ushqim apo pije tjetėr konsumimi i sasive tė mėdha mund tė dėmtojė shėndetin. Shumė prej punonjėsve shėndetėsorė bien dakord qė njė gotė verė cilėsore nė ditė mund tė jetė e dobishme pėr shėndetin. Eksperti kardiovaskular, Prof. Roger Corder, ka shpenzuar vite pėr studimin e dobisė sė verės sė kuqe. Nė librin e tij Dieta e Verės ai shprehet i bindur qė shumė prej nesh duhet tė pėrfshinė verėn nė stilin e jetės sė pėrditshme. Corder zbuloi atė qė ai e quajti Paradoksi Francez. Ai ēuditej me faktin qė francezėt kanė shkallė mė tė ulėt tė sėmundjeve tė zemrės edhe pse dieta ushqimore e tyre ishte shumė e pasur me yndyrna. Ai i pėrqendroi studimet e tij nė pjesėn jug-perėndimore tė Francės, ku jetėgjatėsia ishte mė e madhe. Prof. Corder zbuloi qė rajoni prodhonte njė verė lokale qė kishte karakteristikėn tė ishte mė e pasura nė gjithė botėn me procianidin (antioksidant). Kjo e ēoi atė nė studimet e mėvoshme pėr pėrfitimet mjekėsore tė verės sė kuqe. Megjithėse vera mund tė jetė e mire pėr shėndetin nuk duhet tepruar me pėrdorimin e saj.
Mos e teproni me verėn! Konsumimi i moderuar ul rrezikun e disa formave tė kancerit
Konsumimi i tepėrt i alkoolit sjell shumė probleme pėr shėndetin e sidomos pėr kockat. Ai ėshtė njė toksinė qė dėmton qelizat. Agjencia Ndėrkombėtare pėr Studime mbi Kancerin e Organizatės Botėrore tė Shėndetit e ka klasifikuar alkoolin si carcinogen tė grupit 1. Disa studime kanė dėshmuar se edhe njė konsum i moderuar i alkoolit shton rrezikun pėr njė sėrė llojesh tė sėmundjeve tė kancerit, pėrfshi atė tė gjirit, kolonės, stomakut etj. Nga ana tjetėr shumė studime tė tjera kanė treguar se konsumimi i moderuar i verės sė kuqe ul rrezikun e prekjes nga kanceri i mushkėrive, i prostatės, etj. Studimet e fundit nga Shkolla Yale kanė treguar se tek vera gjenden disa pėrbėrės mbrojtės kundėr disa formave tė kancerit. Krahasuar me femrat qė nuk konsumonin alkool, ato tė cilat kishin pirė verė pėr tė paktėn 25 vjet ishin 33% mė pak tė prirura pėr tu prekur nga sėmundjet e sipėrpėrmendura. Megjithėse alkooli shihet si njė nga armiqtė kryesorė tė shėndetit dhe nė veēanti tė prekjes nga kanceri, tek vera ėshtė zbuluar njė kimikat qė quhet resveratrol, qė gjendet tek rrushi, e qė sjell pėrfitime kundėr kancerit tė gjirit.
Resveratroli mbron trurin
Shkencėtarėt nga universiteti John Hopkins pohojnė se kanė zbuluar mėnyrėn se si resveratroli, i cili gjendet nė lėvoren dhe farat e rrushit tė zi, mbron dėmtimet e trurit pas sulmeve nė tru. Metoda e hulumtimit ėshtė bazuar nė ushqimin e minjve laboratorit me dozė tė caktuar tė resveratrolit brenda dy orėve nga nxitja e sulmit nė tru te minjtė. Ėshtė vėrejtur se minjtė tė cilėt kanė konsumuar resveratrol kanė pėsuar dėmtime dukshėm mė tė pakta tė trurit krahas minjve tė cilėt nuk kanė pėrdorė resveratrol. Autorėt e studimit thonė se resveratroli, i cili gjendet nė verėn e kuqe, rrit nivelin e enzimės hem-oksigenazė pėr tė cilėn ėshtė e njohur se mbron qelizat nervore nė tru nga dėmtimi. Por, sipas tyre, duhet tė bėhen ende hulumtime shtesė pėr tė pohuar efektin mbrojtės tė kėsaj substance dhe pėr tė caktuar dozėn maksimale qė mbron trurin edhe te njeriu.
Antioksidantėt
Antioksidantėt tek vera e kuqe tė quajtura polifenole mbrojnė enėt e gjakut. Tek vera e kuqe janė zbuluar dy tipe polifenolesh, flavonoidet dhe jo-flavonoidet, tė cilat pengojnė yndyrėn tė bokllokojė arteriet. Kėrkimet kanė treguar gjithashtu se resveratroli tek vera e kuqe mund tė reduktojė obezitetin dhe problemet me diabetin, sėmundje kėto qė ēojnė nė dėmtimin e zemrės. Gjithashtu ka dhe tregues tė tjerė se resveratroli pakėson mpiksjet e gjakut. Resveratroli gjendet tek rrushi dhe vera e kuqe pėrmban mė shumė resveratrol se e bardha. Sasia e polifenolėve tek vera varen nga lloji i rrushit qė pėrdoret gjatė procesit tė fermentimit. Verėrat e bėra nga rrushi i zi si tannat dhe malbec kanė sasinė mė tė lartė tė polifenoleve. Rrushi Tannat rritet nė rajonin Madiran tė Francės jugore.
Por edhe teprimi nė shifra pėr rreziqet e tmerrshme tė pėrdorimit tė alkoolit si sėmundjet e pankreasit po tė tjera patologji tė aparatit tė tretjes, ku mė e tmerrshmja konsiderohet Cirroza hepatike, nuk duhet tė kufizojnė konsumimin e verės. Vera, mė shumė se ēdo lloj pije tjetėr, futet nė shkencėn dietetike moderne jo pėr merita ushqyese tė veēanta, as pėr faktin e tė qenit me virtyte pėr shėndetin, por thjesht pėr kėnaqėsitė e saj gastronomike, pėr kontributin pėr cilėsinė dhe rritjen e nivelit tė jetesės, si dhe mėnyrėn se si konsumi i saj nė sasi tė kontrollueshme nuk arrin kurrė tė bėhet njė rrezik pėr shėndetin. Ndėrkaq vera nuk ėshtė njė pije pėr tė shuar etjen, as dhe pėr tu shndėrruar nė njė simbol shoqėror, por ajo ėshtė njė ushqim qė merret dhe shijohet sė bashku me vaktet pėr tė shtuar vlerėn shijuese tė ritit tė sė ushqyerit, por gjithmonė duke ruajtur masėn.
Njė sintezė objektive pėr rolin e verės nė tė ushqyer ose pėr kufijtė e njė sigurie absolute dhe madje deri nė njė avantazh tė mundshėm tė dobisė sė saj ėshtė e vėshtirė tė bėhet, dhe kjo lidhet me pėrbėrėsin kryesor tė pijeve alkoolike, etanolin dhe efektet e tij. Etanoli furnizon me kalori, por edhe me lėndė toksike potenciale, duke pėrbėrė njė rrezik patologjik qė mund tė ēojė nė varėsinė nga alkooli dhe degradimin e personave qė e pėrdorin nė sasi tė mėdha. Ndjenja e nxehtėsisė qė pason tretjen e verės ose nė masė tė madhe tė super-alkoolikėve shpreh jo aq vlerat energjetike tė alkoolit sesa veprimin e tij farmakologjik si vazodilatator periferik. Alkooli ka karakteristikat e njė karburanti me rendiment tė ulėt sepse mund tė aktivizojė rrugėt metabolike me pak prurje energjie, ose mund tė prishė rregullimin termik me djersitje tė ekzagjeruara. Prandaj duke njohur potencialin toksik tė kuotės sė alkoolit, te verėrat mund tė vihen nė dukje edhe anėt pozitive tė verės, por gjithmonė duke pasur parasysh dozat, gradacionin dhe mėnyrat e konsumimit tė saj, me kufizimet dhe ndalimet e duhura, pėr grup-mosha tė caktuara, pėr gjini dhe gjendje fiziologjike. Duhet theksuar se ndalimi i verės ėshtė kategorik nė patologjitė qė lidhen me mėlēinė.
Roli i verės nė mėnyrėn e tė ushqyerit
Vera ėshtė pa asnjė dyshim pjesė pėrbėrėse e kulturės tė sė ushqyerit nė Mesdhe, duke e nėnkuptuar kėtė tė fundit si njė tėrėsi zakonesh, dokesh, pronėsi tė ndėrgjegjes dhe tė mėnyrės sė sjelljes. Vera ėshtė komponent i rėndėsishėm i njė diete tė rėndėsishme. Ajo ėshtė njė prodhim kaq tipik i gastronomisė tradicionale, tepėr i legjitimuar nga njė zakon dhe mėnyrė tė ushqyeri mijėravjeēare dhe sot njihen vlerat e saj energjetike, e cila mund tė bėjė keq vetėm nė rastet kur ka persona qė nga padituria ose tė shtyrė nga vesi abuzojnė me tė. Nė vendet me vreshtari tė zhvilluar zakoni i tė pirit verė ėshtė pėrqendruar pothuajse tėrėsisht gjatė vakteve dhe si rrjedhojė ėshtė mė pak e rrezikshme, edhe pse mund tė konsumohet nė sasi tė mėdha. Ėshtė e qartė qė dėmet e shkaktuara nga alkooli janė mė tė vogla kur stomaku ėshtė nė punė pėr pėrpunimin e ushqimeve dhe i njėjti potencial metabolik i mėlēisė duket tė ketė njė dėm mė tė vogėl tė shkaktuar nga oksidimi alkoolik gjatė periudhės sė tretjes. Edhe nė kėto doza ditore shumė mė tė kujdesshėm duhet tė tregohemi nė mėnyrėn e marrjes sė verės dhe tė pėrjashtohet abuzimi kur janė marrė tė tjera pije alkoolike, si: aperitivėt, pijet e hidhura apo super-alkoolikėt. Konsumi i verės nė nivelin e duhur nuk lė arsye pėr ti mohuar njė personi tė rritur tė shėndetshėm kėnaqėsinė qė ofron shoqėrimi i ushqimit me disa gota verė.
Kėshilla pėr pėrdorimin e verės
-Njė gotė verė nė ditė ėshtė e shėndetshme
- Vera nuk u kėshillohet grave shtatzėna apo atyre qė kanė fėmijė nė gji
- Vera nuk u bėn mirė fėmijėve nė moshė tė vogėl
- Personat me sėmundje tė ndryshme tė avancuara duhet tė konsultohen me mjekun pėr pėrdorimin e verės
-Vera ėshtė e kėshillueshme pėr personat qė vuajnė nga anoreksia
-Ndalimi i verės ėshtė kategorik nė patologjitė qė lidhen me mėlēinė
Rastet kur pėrdorimi i verės ndalohet
Nė disa raste ėshtė i ndaluar konsumimi i verės. Nėse shijuesi i verės, nė kufijtė e lejuar tė pėrdorimit tė saj, mund tė ndiejė kėnaqėsi nga vera pa pasur rrezik tė dėmtojė shėndetin e tij kjo lejohet, por nė rastin kur disa persona tė sėmurė dhe me gjendje tė caktuara fiziologjike si: obeziteti, shtatzėnia apo plakja e parakohshme; vera nuk kėshillohet tė konsumohet. Abuzimi i vazhdueshėm me alkoolin lidhet me patologjitė qė shfaqen nė aparatin e sipėrm tė tretjes dhe pėr kėtė duhet qė kėtyre personave me kėto patologji tiu thuhet shprehimisht se pėrdorimi i pijeve alkoolike ėshtė klinikisht i ndaluar. Duke ndjekur kėshillat e duhura mbi konsumimin e verės ashtu si duhet, rritet niveli i tė ushqyerit tė njeriut dhe pėrjashtimet janė nė disa raste patologjish, si shtatzėnia apo faza e tė ushqyerit me gji, ose gjendje tė avancuara tė sėmundjeve tė ndryshme.
Kur ėshtė e kėshillueshme vera
Njė gotė vera nė ditė mund tė jetė e dobishme nė rastet e gastriteve, iposekretive ose te personat qė vuajnė nga anoreksia, sepse kjo pije provokon njė ipoglicemi tė lehtė dhe nxit oreksin. Pėrdorim i keq i verės konsiderohet rasti kur kjo pije u jepet fėmijėve ende tė papjekur dhe kėtu pėrfshihet edhe pėrdorimi i birrės apo aperitivėve nga fėmijėt. Mė pak drastik ėshtė kėshillimi i pėrdorimit tė verės te tė moshuarit sepse nga njė anė pėrdorimi i verės ėshtė bėrė pėr ta njė rit dhe nga ana tjetėr favorizon oreksin, por kujdes nė teprime sepse sjell plakje tė parakohshme, por pėrdorimi nė doza modeste nuk pėrbėn aspak problem. Kėtu duhet tė ndiqen kėshillat e mjekut kurues, qė vendos rast pas rasti pėr dobinė ose jo tė konsumit tė disa gotave verė. Por shkenca ka provuar se vera ėshtė komponent i rėndėsishėm i njė diete tė shėndetshme.
Sasia e duhur pėr konsumimin e verės
Sasia e verės qė duhet tė konsumohet varet nga mosha dhe kushtet e personave tė veēantė, sidomos grave dhe tė moshuarve, prandaj ėshtė e kėshillueshme tė ndiqen udhėzimet qė ofron shkenca e dietologjisė. Pėr kėtė nuk duhet ti referohemi kapacitetit teorik tė metabolizimit tė alkoolit tė lejueshėm, rreth 1g nė ditė pėr ēdo kg peshė, qė do tė korrespondonte pėr njė verė normale nė gradacionin alkoolik nė rreth 750 ml pije pėr burrat nė kushte tė mira shėndeti dhe dihet pėr gratė sasi mė e paktė. Shumė shkencėtarė bien dakord pėr njė konsumim tė rregullt dhe tė paabuzueshėm tė etanolit nė ditė qė shkon rreth 0,60 -0,75 g/kg peshė trupore. Pėr tė rriturit nė gjendje tė mirė shėndetėsore konsumi i pėrditshėm i pranueshėm mund tė jetė deri nė tri gota verė pėr burrat dhe jo mė shumė se dy gota pėr gratė.
Vera sjell dobi energjetike
Vera mund tė konsiderohet si ushqim, duke nisur nga rėndėsia dhe vlerat e saj energjetike dhe nga pyetjet qė lidhen me pėrdorimin e kalorive qė vijnė nga alkooli. Edhe pse vera ėshtė njė prodhim kompleks, i pasur nė substancat qė e pėrbėjnė, tė cilat janė mė shumė se 250, vlera apo dobia energjetike e njė vere tė mirė koinēidon nė praktikė me atė tė etanolit dhe lėkundet nė rastin kur konsumohet normalisht gjatė njė vakti deri tek 700 kilokalori pėr litėr. Duke pasur pėrherė parasysh ekuivalencat energjetike, dietologu mund pra tė barazojė njė gotė verė me 30 gr bukė ose 100 gr mish viēi pa dhjamė. Ndėrkaq kaloritė e alkoolit nuk mund tė pėrdoren drejtpėrdrejt pėr punė fizike apo pėr qėllime plastike, siē ndodh pėr ushqimet e tjera, por kontribuojnė pėr metabolizmin bazė dhe nuk nxisin pėrdorimin e karbohidrateve, yndyrnave dhe proteinave.
Vera mund tė jetė ilaē ose helm, ėshtė thjesht ēėshtje dozash
Vera e kuqe si ilaē, gjithēka duhet tė dini mbi tė
Konsumimi i moderuar i verės ul rrezikun e prekjes nga kanceri i mushkėrive, i prostatės
Paracelsus, mjeku i shquar zviceran i shekullit te XVI thotė: Vera mund tė jetė ushqim, ilaē ose helm- ėshtė thjesht ēėshtje dozash. Vera ka njė histori tė gjatė pėrdorimi nė fushėn e mjekėsisė dhe shėndetit. Ajo ėshtė pėrdorur prej shekujsh si njė formė e vjetėr mjekimi, duke u rekomanduar pėr njė sėrė problemesh qė nga trajtimi i plagėve e deri tek diarreja dhe lehtėsimin e dhimbjeve tė paslindjes tek nėnat e reja. Megjithatė vera ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė mjekėsi deri nė shekullin e 20-tė. Nga ana tjetėr, sot ka shumė diskutime mbi alkoolin dhe mbi pasojat qė sjell ai pėr shėndetin.
Hipokrati
Hipokrati, babai i mjekėsisė moderne, e cilėsonte verėn si njė mjekim tė mirė kundėr diarresė. Ai e rekomandonte verėn si pjesė e njė diete tė shėndetshme dhe pėr dezifektimin e plagėve. Edhe praktikat e romakėve tė lashtė mbi verėn ishin pak a shumė tė ngjashme, pėr mjekimin e plagėve, etj.
Feja
Feja gjithashtu ka luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė pėrhapjen e verės, ku thuhet se kurdoherė qė mungonte vera, lind nevoja pėr ilaēe. Nė disa libra vera rekomandohej pėr problemet me stomakun dhe tretjen.
Roli i verės
Nė ditėt e sotme janė kryer shumė studime lidhur me verėn. Studimet kanė zbuluar qė vera e kuqe e pasur me flavonoide ėshtė mė e mira pėr shėndetin. Flavonoidet janė tė njohura pėr cilėsite e tyre antioksidante dhe ndihmojnė trupin tu rezistojė: viruseve apo qelizave kancerogjene. Ato gjithashtu reduktojnė rrezikun e sėmundjeve tė zemrės.
Vera e kuqe pėrmban gjithashtu antioksidantė tė tjerė qė ndihmojnė trupin tu rezistojė tumoreve dhe sėmundjeve kardiovaskulare. Verėrat e thata janė mė tė mirat pėr tė marrė njė dozė tė mirė me flavonoide. Megjithatė edhe pse vera pėrmban pėrbėrės shumė tė rėndėsishėm pėr njė shėndet tė mire, nuk duhet ta teproni.
Paracelsus, mjeku i shquar zviceran i shekullit te XVI thotė: Vera mund tė jetė ushqim, ilaē ose helm- ėshtė thjesht ēėshtje dozash. Ashtu si me ēdo ushqim apo pije tjetėr konsumimi i sasive tė mėdha mund tė dėmtojė shėndetin. Shumė prej punonjėsve shėndetėsorė bien dakord qė njė gotė verė cilėsore nė ditė mund tė jetė e dobishme pėr shėndetin. Eksperti kardiovaskular, Prof. Roger Corder, ka shpenzuar vite pėr studimin e dobisė sė verės sė kuqe. Nė librin e tij Dieta e Verės ai shprehet i bindur qė shumė prej nesh duhet tė pėrfshinė verėn nė stilin e jetės sė pėrditshme. Corder zbuloi atė qė ai e quajti Paradoksi Francez. Ai ēuditej me faktin qė francezėt kanė shkallė mė tė ulėt tė sėmundjeve tė zemrės edhe pse dieta ushqimore e tyre ishte shumė e pasur me yndyrna. Ai i pėrqendroi studimet e tij nė pjesėn jug-perėndimore tė Francės, ku jetėgjatėsia ishte mė e madhe. Prof. Corder zbuloi qė rajoni prodhonte njė verė lokale qė kishte karakteristikėn tė ishte mė e pasura nė gjithė botėn me procianidin (antioksidant). Kjo e ēoi atė nė studimet e mėvoshme pėr pėrfitimet mjekėsore tė verės sė kuqe. Megjithėse vera mund tė jetė e mire pėr shėndetin nuk duhet tepruar me pėrdorimin e saj.
Mos e teproni me verėn! Konsumimi i moderuar ul rrezikun e disa formave tė kancerit
Konsumimi i tepėrt i alkoolit sjell shumė probleme pėr shėndetin e sidomos pėr kockat. Ai ėshtė njė toksinė qė dėmton qelizat. Agjencia Ndėrkombėtare pėr Studime mbi Kancerin e Organizatės Botėrore tė Shėndetit e ka klasifikuar alkoolin si carcinogen tė grupit 1. Disa studime kanė dėshmuar se edhe njė konsum i moderuar i alkoolit shton rrezikun pėr njė sėrė llojesh tė sėmundjeve tė kancerit, pėrfshi atė tė gjirit, kolonės, stomakut etj. Nga ana tjetėr shumė studime tė tjera kanė treguar se konsumimi i moderuar i verės sė kuqe ul rrezikun e prekjes nga kanceri i mushkėrive, i prostatės, etj. Studimet e fundit nga Shkolla Yale kanė treguar se tek vera gjenden disa pėrbėrės mbrojtės kundėr disa formave tė kancerit. Krahasuar me femrat qė nuk konsumonin alkool, ato tė cilat kishin pirė verė pėr tė paktėn 25 vjet ishin 33% mė pak tė prirura pėr tu prekur nga sėmundjet e sipėrpėrmendura. Megjithėse alkooli shihet si njė nga armiqtė kryesorė tė shėndetit dhe nė veēanti tė prekjes nga kanceri, tek vera ėshtė zbuluar njė kimikat qė quhet resveratrol, qė gjendet tek rrushi, e qė sjell pėrfitime kundėr kancerit tė gjirit.
Resveratroli mbron trurin
Shkencėtarėt nga universiteti John Hopkins pohojnė se kanė zbuluar mėnyrėn se si resveratroli, i cili gjendet nė lėvoren dhe farat e rrushit tė zi, mbron dėmtimet e trurit pas sulmeve nė tru. Metoda e hulumtimit ėshtė bazuar nė ushqimin e minjve laboratorit me dozė tė caktuar tė resveratrolit brenda dy orėve nga nxitja e sulmit nė tru te minjtė. Ėshtė vėrejtur se minjtė tė cilėt kanė konsumuar resveratrol kanė pėsuar dėmtime dukshėm mė tė pakta tė trurit krahas minjve tė cilėt nuk kanė pėrdorė resveratrol. Autorėt e studimit thonė se resveratroli, i cili gjendet nė verėn e kuqe, rrit nivelin e enzimės hem-oksigenazė pėr tė cilėn ėshtė e njohur se mbron qelizat nervore nė tru nga dėmtimi. Por, sipas tyre, duhet tė bėhen ende hulumtime shtesė pėr tė pohuar efektin mbrojtės tė kėsaj substance dhe pėr tė caktuar dozėn maksimale qė mbron trurin edhe te njeriu.
Antioksidantėt
Antioksidantėt tek vera e kuqe tė quajtura polifenole mbrojnė enėt e gjakut. Tek vera e kuqe janė zbuluar dy tipe polifenolesh, flavonoidet dhe jo-flavonoidet, tė cilat pengojnė yndyrėn tė bokllokojė arteriet. Kėrkimet kanė treguar gjithashtu se resveratroli tek vera e kuqe mund tė reduktojė obezitetin dhe problemet me diabetin, sėmundje kėto qė ēojnė nė dėmtimin e zemrės. Gjithashtu ka dhe tregues tė tjerė se resveratroli pakėson mpiksjet e gjakut. Resveratroli gjendet tek rrushi dhe vera e kuqe pėrmban mė shumė resveratrol se e bardha. Sasia e polifenolėve tek vera varen nga lloji i rrushit qė pėrdoret gjatė procesit tė fermentimit. Verėrat e bėra nga rrushi i zi si tannat dhe malbec kanė sasinė mė tė lartė tė polifenoleve. Rrushi Tannat rritet nė rajonin Madiran tė Francės jugore.