Stina e vjeshtės po shoqėrohet me ndryshime tė shpeshta tė kushteve klimaterike, tė cilat kanė karakteristika specifike qė ndikojnė nė shtimin e problemeve qė prekin rrugėt e frymėmarrjes, si tė rrugėve tė poshtme, ashtu edhe tė rrugėve tė sipėrme. Nė kėtė mėnyrė, gjatė kėsaj periudhe shfaqen jo vetėm virozat e stinės (nga mė tė lehtat deri tek ato mė tė rėnduarat), por edhe alergjitė dhe llojet e bronkiteve. Pra, vetė ndryshimet e klimės, si: ndryshimi i ajrit, rritja e nivelit tė ndotjes, rritja e pėrqendrimit tė lagėshtirės, si dhe ulja e temperaturės, shėrbejnė si kushte favorizuese pėr shpėrthimin e kėtyre komplikacioneve e veēanėrisht atyre alergjike, tė cilat rėndohen edhe mė shumė.
Ėshtė e rėndėsishme pėr kategoritė qė vuajnė nga sėmundjet e ndryshme alergjike, veēanėrisht ata qė vuajnė nga astma, qė tė bėjnė kontrolle tė vazhdueshme te mjeku specialist, nė mėnyrė qė tė pėrcaktojnė diagnozėn kuruese tė saktė, e cila gjatė kėtij sezoni ndryshon nga ajo e verės. Nė rast se kėta persona gjatė stinės sė verės kanė qenė mirė dhe nuk kanė pasur komplikacione, e pėr rrjedhojė nuk kanė pėrdorur pompat, duhet patjetėr tė bėjnė njė vizitė te mjeku, pėr tė pėrcaktuar mjekimin pėrkatės nė varėsi tė ecurisė sė sėmundjes. Pavarėsisht se edhe gjendja mund tė jetė e mirė, kėta pacientė detyrimisht duhet tė bėjė kontrollin te mjeku alergolog, pėr tė pėrcaktuar mė pas vijimėsinė e trajtimit. Ndėrsa pacientėt qė janė pėr herė tė parė, nėse kanė kollė dhe marrje fryme tė shpejtė, si dhe nė rastet kur kolla i kalon tė tri javėt, duhet menjėherė tė bėjnė njė vizitė te mjeku alergolog pėr tė identifikuar alergjinė nga sporet.
Kjo, pasi nė shumė raste pacientėt i neglizhojnė sėmundjet alergjike tė rrugėve tė frymėmarrjes pėr shkak tė ngatėrrimit tė simptomave me atyre tė virozave tė stinės dhe gripit. Pėr kėtė pacientėt qė gjatė gjithė verės apo shtatorit nuk kanė vajtur te mjeku alergoglog, po ashtu duhet detyrimisht qė tė kontrollojnė gjendjen e tyre. Vetėm nė kėtė mėnyrė parandalohet rėndimi i gjendjes duke parandaluar kalimin e sėmundjes nė stad kronik, siē ėshtė astma.
Zgjatja pėr shumė ditė e simptomave tė tilla si : Temperaturė e lehtė, rrufė, teshtima, sekrecione, bllokim dhe skuqje tė hundėve, lotim tė syve, kollė e thatė, infeksione virale, humbje pėrqendrimi, si dhe dhimbje koke janė shenja tė dukshme, pėr tė cilat duhet tė kėrkoni ndihmėn e mjekut alergolog.
Ėshtė e rėndėsishme pėr kategoritė qė vuajnė nga sėmundjet e ndryshme alergjike, veēanėrisht ata qė vuajnė nga astma, qė tė bėjnė kontrolle tė vazhdueshme te mjeku specialist, nė mėnyrė qė tė pėrcaktojnė diagnozėn kuruese tė saktė, e cila gjatė kėtij sezoni ndryshon nga ajo e verės. Nė rast se kėta persona gjatė stinės sė verės kanė qenė mirė dhe nuk kanė pasur komplikacione, e pėr rrjedhojė nuk kanė pėrdorur pompat, duhet patjetėr tė bėjnė njė vizitė te mjeku, pėr tė pėrcaktuar mjekimin pėrkatės nė varėsi tė ecurisė sė sėmundjes. Pavarėsisht se edhe gjendja mund tė jetė e mirė, kėta pacientė detyrimisht duhet tė bėjė kontrollin te mjeku alergolog, pėr tė pėrcaktuar mė pas vijimėsinė e trajtimit. Ndėrsa pacientėt qė janė pėr herė tė parė, nėse kanė kollė dhe marrje fryme tė shpejtė, si dhe nė rastet kur kolla i kalon tė tri javėt, duhet menjėherė tė bėjnė njė vizitė te mjeku alergolog pėr tė identifikuar alergjinė nga sporet.
Kjo, pasi nė shumė raste pacientėt i neglizhojnė sėmundjet alergjike tė rrugėve tė frymėmarrjes pėr shkak tė ngatėrrimit tė simptomave me atyre tė virozave tė stinės dhe gripit. Pėr kėtė pacientėt qė gjatė gjithė verės apo shtatorit nuk kanė vajtur te mjeku alergoglog, po ashtu duhet detyrimisht qė tė kontrollojnė gjendjen e tyre. Vetėm nė kėtė mėnyrė parandalohet rėndimi i gjendjes duke parandaluar kalimin e sėmundjes nė stad kronik, siē ėshtė astma.
Zgjatja pėr shumė ditė e simptomave tė tilla si : Temperaturė e lehtė, rrufė, teshtima, sekrecione, bllokim dhe skuqje tė hundėve, lotim tė syve, kollė e thatė, infeksione virale, humbje pėrqendrimi, si dhe dhimbje koke janė shenja tė dukshme, pėr tė cilat duhet tė kėrkoni ndihmėn e mjekut alergolog.