Ndėrkohe misioni i shkencės ėshtė qe lidhe jetegjatėsinė me njė shėndet sa me te mire.
Ėshtė e njohur tashme tendenca e rritjes se pandėrprere e jetės mesatare te njerėzve ne vendet e zhvilluar, por edhe ne ato me pak te zhvilluara.
Sipas studimeve, mesatarisht jeta mesatare rritet me tre muaj pėr ēdo vit te kaluar.
E gjithė kjo tendence i detyrohet ne radhe te pare mėnyrės se re te jetesės, dhe ne radhe te pare mėnyrės se te ushqyerit, por edhe te punuarit brenda disa rregullave te cilat ne krahasim me te kaluarėn ėshtė shume me njerėzore.
Por njė rėndėsi themelore ne kėtė drejtim ka edhe zvogėlimi i vdekshmėrisė foshnjore. Dihet qe vdekshmėria foshnjore ul ne mėnyre te ndjeshme mesataren e jetegjatesisė se njė popullate.
Por rritja e mesatares se jetegjatesisė ka sjelle me vete edhe shume lloje te reja sėmundjesh, qe ne te kaluarėn nuk njihshin pothuajse fare. Te tilla sėmundje lidhen me patologji te ndryshme te organizmit ne moshe te shkuar, dhe ne radhe te pare qėndrojnė ato me origjine nervore. Ndaj sot kane dale ne plan te pare pėrpjekjet e shkencės pėr administrimin e sėmundjeve te tilla si Parkinson, Alzheimer, pa lėnė mėnjanė ato qe lidhen edhe me organe si syri, veshi etj. /ikub/