Ekspertėt thonė se pėrdorimi apo djegia e temjanit dhe e qirinjve aromatikė nė shtėpi ėshtė e rrezikshme pėr shėndetin pėr shkak tė potencialit tė substancave tė larta toksike qė disa nga kėto produkte mund tė lėshojnė. Masa tė ashpra pėr temjanin dhe qirinjtė aromatikė. Qeveria franceze ka vendosur tė bėjė njė hetim tė plotė pėr tė pėrcaktuar se cilat produkte duhet tė ndalohen nga tregu pėr shkak tė substancave toksike tė larta dhe tė rrezikshme qė ato pėrmbajnė dhe tė cilat emetohen kur digjen. Nėn akuzė ėshtė edhe temjani (i formave tė ndryshme) dhe qirinjtė aromatikė qė agravojnė problemin e cilėsisė sė ajrit qė tashmė ėshtė komprometuar nė 40% tė shtėpive. Kryqėzata e qeverisė franceze kundėr qirinjve aromatikė tė shtėpisė u quajt Plan dactions sur la qualité de lair intérieur (Plani i veprimit pėr cilėsinė e ajrit tė brendshėm), e cila synon identifikimin dhe regjistrimin e produkteve si temjani dhe qirinjtė qė lėshojnė mė shumė substanca toksike. Produktet si temjani dhe qirinjtė aromatikė qė lėshojnė mė shumė se 2 mikro gramė pėr metėr kub benzen, do tė ndalohen, thuhet nė dokumentin e Ministrisė sė Mjedisit (Ekologjik), Shėndetit dhe Banesave, i prezantuar nė Konferencėn Kombėtare pėr Cilėsinė e Ajrit nė Paris, pėr tė cilin jep lajmin Le Figaro.
Temjani pėrmban mė shumė substanca toksike se sa qirinjtė dhe pėrdorimi i tij duket tė jetė mė i rrezikshėm, madje edhe nė rastin e pėrdorimit njėmujor. Ndezja e tij mund tė paraqesė rreziqe akute, kronike dhe kancer, shkruajnė ekspertėt kombėtarė (tė Francės) tė Institutit tė Ambientit Industrial dhe Rreziqeve. Nė veēanti, ekspertėt gjetėn se substancat kryesore toksike tė cilat ēlirohen nga materia e temjanit janė grimcat e benzenit??, formaldehidit dhe acetaldehidit. Ndėrsa pėr sa u takon qirinjve, substancat e lėshuara janė acroleina dhe formaldehidi (substanca tė dėmshme pėr shėndetin). Megjithatė, ekspertėt nuk janė tė shqetėsuar vetėm pėr temjanin dhe qirinjtė, por edhe pėr cilėsinė e ajrit tė brendshėm (brenda shtėpisė) qė ėshtė i ndotur nė masėn 40% tė kėtyre substancave dhe myku i emetuar tek pikturat e mureve apo tek tapiceria, mobiliet, nga tymi i duhanit Tė gjitha kėto nė fakt janė situata tė cilat rrisin pėrqendrimet e substancave toksike qė ne thithim rregullisht.
Ndėr problemet e ndryshme pėr tė cilat pėrgjegjės ėshtė ajri i brendshėm janė sėmundjet e sistemit tė frymėmarrjes si astma, bronkiti, riniti etj; dhembja e fytit, dhembja e kokės, lodhja, vjellja, irritimi dhe gjithashtu edhe nervozizmi. Ministria e Mjedisit ka pėrsėritur se tė gjitha sėmundjet alergjike, pėrfshirė astmėn dhe alergjitė ushqimore ndikojnė nga 25 nė 30% tė popullsisė nė vendet e industrializuara dhe se vetėm nė Francė kostoja e shėndetit pėr shkak tė ndotjes sė brendshme tė shtėpive vlerėsohet tė jetė nga 10 deri nė 40 miliardė euro nė vit. Ky problem nuk ėshtė vetėm pėr Francėn por pėr mbarė botėn, duke pėrfshirė vendet fqinje, por edhe vendin tonė, pasi edhe ajri nė shtėpitė tona nuk ėshtė shumė mė i mirė!
Ndotja e ajrit
Ndotja e ajrit, si brenda dhe jashtė, ėshtė njė problem madhor qė ndikon nė shėndetin e tė gjithėve si nė vendet e zhvilluara ashtu edhe nė ato nė zhvillim. PM10 dhe LNP janė dy nga indikatorėt mė tė rėndėsishėm tė cilėsisė sė ajrit. Ata shprehin sasinė e grimcave tė ngurta pezull nė ajėr. PM10 (Particulate Matter) ėshtė njė pėrzierje pjesėzash tė lėngėta dhe tė ngurta qė qėndrojnė nė ajėr, me njė diametėr mė tė vogėl se 10 mikrometėr. Burimi kryesor i tij janė gazrat e ēliruara nga automjetet, sidomos nga makinat e vjetra me motor diesel. Ky indikator ėshtė cilėsuar nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė si rreziku mė i madh shėndetėsor pėr zonat e urbanizuara, pasi kėto lloj grimcash depėrtojnė nė pjesėn e poshtme tė mushkėrive.
Edhe ajri jo cilėsor nė mjediset e brendshme mund tė paraqesė rrezik pėr shėndetin e mė shumė se gjysmės sė popullsisė sė botės. Nė shtėpitė ku gazi dhe qymyrguri pėrdoren pėr gatim dhe ngrohje niveli i PM-sė mund tė jetė 1050 herė mė i lartė se norma e lejuar. PM-ja ndikon nė shėndetin e njerėzve mė shumė se ēdo ndotės tjetėr. Pėrbėrėsit kryesorė tė PM-sė janė sulfatet, nitratet, amoniaku, klorid sodiumi, karbon dhe uji. Ajo konsiston nė njė pėrzierje komplekse e grimcave solide dhe tė lėngėta tė substancave organike dhe inorganike tė pėrqendruara nė ajėr. Ozoni, O3, ėshtė njė ndotės i tipit sekondar, qė formohet nga reaksione komplekse mes hidrokarbureve dhe oksideve tė azotit, nė prani tė rrezatimit diellor. Tri kategori tė madhėsisė sė grimcave tė pluhurit nė ajėr, PM 10, PM 2.5 dhe PM 1 (respektivisht me diametėr mė tė vogėl se 10, 2.5 dhe 1 mikron), qė tė mbledhura sė bashku pėrbėjnė atė qė specialistėt e quajnė (LNP), Lėndė e Ngurtė Pezull). /shqip/
Temjani pėrmban mė shumė substanca toksike se sa qirinjtė dhe pėrdorimi i tij duket tė jetė mė i rrezikshėm, madje edhe nė rastin e pėrdorimit njėmujor. Ndezja e tij mund tė paraqesė rreziqe akute, kronike dhe kancer, shkruajnė ekspertėt kombėtarė (tė Francės) tė Institutit tė Ambientit Industrial dhe Rreziqeve. Nė veēanti, ekspertėt gjetėn se substancat kryesore toksike tė cilat ēlirohen nga materia e temjanit janė grimcat e benzenit??, formaldehidit dhe acetaldehidit. Ndėrsa pėr sa u takon qirinjve, substancat e lėshuara janė acroleina dhe formaldehidi (substanca tė dėmshme pėr shėndetin). Megjithatė, ekspertėt nuk janė tė shqetėsuar vetėm pėr temjanin dhe qirinjtė, por edhe pėr cilėsinė e ajrit tė brendshėm (brenda shtėpisė) qė ėshtė i ndotur nė masėn 40% tė kėtyre substancave dhe myku i emetuar tek pikturat e mureve apo tek tapiceria, mobiliet, nga tymi i duhanit Tė gjitha kėto nė fakt janė situata tė cilat rrisin pėrqendrimet e substancave toksike qė ne thithim rregullisht.
Ndėr problemet e ndryshme pėr tė cilat pėrgjegjės ėshtė ajri i brendshėm janė sėmundjet e sistemit tė frymėmarrjes si astma, bronkiti, riniti etj; dhembja e fytit, dhembja e kokės, lodhja, vjellja, irritimi dhe gjithashtu edhe nervozizmi. Ministria e Mjedisit ka pėrsėritur se tė gjitha sėmundjet alergjike, pėrfshirė astmėn dhe alergjitė ushqimore ndikojnė nga 25 nė 30% tė popullsisė nė vendet e industrializuara dhe se vetėm nė Francė kostoja e shėndetit pėr shkak tė ndotjes sė brendshme tė shtėpive vlerėsohet tė jetė nga 10 deri nė 40 miliardė euro nė vit. Ky problem nuk ėshtė vetėm pėr Francėn por pėr mbarė botėn, duke pėrfshirė vendet fqinje, por edhe vendin tonė, pasi edhe ajri nė shtėpitė tona nuk ėshtė shumė mė i mirė!
Ndotja e ajrit
Ndotja e ajrit, si brenda dhe jashtė, ėshtė njė problem madhor qė ndikon nė shėndetin e tė gjithėve si nė vendet e zhvilluara ashtu edhe nė ato nė zhvillim. PM10 dhe LNP janė dy nga indikatorėt mė tė rėndėsishėm tė cilėsisė sė ajrit. Ata shprehin sasinė e grimcave tė ngurta pezull nė ajėr. PM10 (Particulate Matter) ėshtė njė pėrzierje pjesėzash tė lėngėta dhe tė ngurta qė qėndrojnė nė ajėr, me njė diametėr mė tė vogėl se 10 mikrometėr. Burimi kryesor i tij janė gazrat e ēliruara nga automjetet, sidomos nga makinat e vjetra me motor diesel. Ky indikator ėshtė cilėsuar nga Organizata Botėrore e Shėndetėsisė si rreziku mė i madh shėndetėsor pėr zonat e urbanizuara, pasi kėto lloj grimcash depėrtojnė nė pjesėn e poshtme tė mushkėrive.
Edhe ajri jo cilėsor nė mjediset e brendshme mund tė paraqesė rrezik pėr shėndetin e mė shumė se gjysmės sė popullsisė sė botės. Nė shtėpitė ku gazi dhe qymyrguri pėrdoren pėr gatim dhe ngrohje niveli i PM-sė mund tė jetė 1050 herė mė i lartė se norma e lejuar. PM-ja ndikon nė shėndetin e njerėzve mė shumė se ēdo ndotės tjetėr. Pėrbėrėsit kryesorė tė PM-sė janė sulfatet, nitratet, amoniaku, klorid sodiumi, karbon dhe uji. Ajo konsiston nė njė pėrzierje komplekse e grimcave solide dhe tė lėngėta tė substancave organike dhe inorganike tė pėrqendruara nė ajėr. Ozoni, O3, ėshtė njė ndotės i tipit sekondar, qė formohet nga reaksione komplekse mes hidrokarbureve dhe oksideve tė azotit, nė prani tė rrezatimit diellor. Tri kategori tė madhėsisė sė grimcave tė pluhurit nė ajėr, PM 10, PM 2.5 dhe PM 1 (respektivisht me diametėr mė tė vogėl se 10, 2.5 dhe 1 mikron), qė tė mbledhura sė bashku pėrbėjnė atė qė specialistėt e quajnė (LNP), Lėndė e Ngurtė Pezull). /shqip/