Ka gjėra tė cilat i bėjmė pėrditė nė mėnyrė fare tė pavetėdijshme dhe pa i menduar dy herė, por qė nė fakt mund tė na krijojnė probleme, qoftė nė aspektin fizik ashtu edhe nė atė psikologjik. Ja disa nga zakonet e pėrditshme qė dėmtojnė shėndetin tonė.
1.Tė ngasėsh makinėn me xhamin hapur
Jashtė bėn nxehtė nuk duam tė ndezim ajrin e kondicionuar. Nė kėtė mėnyrė zgjedhim tė udhėtojmė me xhamin hapur; fundja, pak erė nė flokė nuk na bėn keq.
Pėrkundrazi, duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm nė lidhje me gazrat e dėmshme tė emetuara nga makinat. Njė studim nga Universiteti i Kalifornisė Jugore ka zbuluar se tė udhėtosh me xham tė hapur pėr njė orė na ekspozon me njė absorbim prej 45% tė substancave tė dėmshme.
2. Mospėrdorimi i fillit tė dhėmbėve
Filli i dhėmbėve ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr higjienėn orale, por pėrdorimi i tij ėshtė njė veprim qė shumica prej nesh nuk e bėn fare, duke e konsideruar tė panevojshėm.
Nė fakt, mbetjet mes dhėmbėve mund tė jenė shumė mė tė dėmshme nga sa mendoni. Nėse bakteret gjejnė mėnyra pėr tė depėrtuar pėrmes gjakut nė mishrat e dhėmbėve mund tė shkaktojė inflamacion kronik dhe tė rrisin rrezikun e sėmundjeve tė zemrės, iktusit apo kancerit.
3. Tė anashkalosh vaktin e parė tė ditės
Tė anashkalosh mėngjesin, vaktin e parė tė ditės ėshtė njėsoj sikur tė ngasėsh njė makinė me pak karburant.
Nisja ėshtė OK, por mė pas do tė ngelemi nė mes tė rrugės. Jo vetėm qė do tė ndihemi mė pak aktivė dhe mė tė dobėt, por do tė jemi mė tė predispozuar pėr tu ekspozuar ndaj sėmundjes sė diabetit apo obezitetit.
4. Tė flesh pak
Nuk arrini tė gjeni kohėn e duhur pėr tė fjetur mjaftueshėm dhe kėnaqeni me pak orė, tė cilat nė dukje janė aq sa duhen pėr ju.
Kjo nė fakt ėshtė vetėm pamja e jashtme, pasi nė planin afatgjatė, mungesa e njė gjumi tė mjaftueshėm ka efekte mbi shėndetit tuaj, duke iu ekspozuar ndaj rrezikut tė iktusit dhe sėmundjeve tė zemrės.
5. Tė lėsh kurėn e ilaēeve pėrgjysmė sapo ndihesh mirė
Sapo nisim tė ndihemi mė mirė e lėmė nė mes kurėn e ilaēeve qė na ėshtė dhėnė nga mjeku, pa u konsultuar mė parė me kėtė tė fundit. Nė varėsi tė ilaēeve qė ju jeni duke marrė, ndėrprerja e papritur e konsumit tė tyre mund tė shkaktojė rreziqeve shėndetėsore, tė lehta, por edhe serioze. Pra, mė mirė tė mos bėjmė veprime tė gabuara
6. Shumė ushtrime fizike
Duhet tė kemi parasysh qė koha qė i kushtojmė ushtrimeve fizike tė jetė e mirėllogaritur. E vėrteta ėshtė se teprimi me sforcimin fizik mund tė sjellė rezultatin e kundėrt, dhe kjo vlen edhe pėr sportistėt.
Ushtrimi mė tepėr seē duhet mund tė sjellė ndryshime hormonale jo normale, njė sistem imunitar mė tė dobėt, dėme muskulore, probleme me gjunjėt, qafėn dhe shpinėn. Palestra bėn mirė, por mos e ktheni atė nė njė shtėpi tė dytė.
7. Mbajtja e njė ēante tė rėndė
Gratė sidomos, ēfarė nuk fusin nė ēantat e tyre duke i rėnduar sė tepėrmi. Tė tėrheqėsh gjithė kohės njė peshė tė rėndė mund tė ketė pasoja negative mbi fizikun tuaj duke shkaktuar shtrembėrim tė kockave, artrit apo problem me qafėn.
Nė fund tė fundit, nuk jeni Mary Popins; mbani me vete vetėm gjėrat qė iu duhen.
1.Tė ngasėsh makinėn me xhamin hapur
Jashtė bėn nxehtė nuk duam tė ndezim ajrin e kondicionuar. Nė kėtė mėnyrė zgjedhim tė udhėtojmė me xhamin hapur; fundja, pak erė nė flokė nuk na bėn keq.
Pėrkundrazi, duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm nė lidhje me gazrat e dėmshme tė emetuara nga makinat. Njė studim nga Universiteti i Kalifornisė Jugore ka zbuluar se tė udhėtosh me xham tė hapur pėr njė orė na ekspozon me njė absorbim prej 45% tė substancave tė dėmshme.
2. Mospėrdorimi i fillit tė dhėmbėve
Filli i dhėmbėve ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr higjienėn orale, por pėrdorimi i tij ėshtė njė veprim qė shumica prej nesh nuk e bėn fare, duke e konsideruar tė panevojshėm.
Nė fakt, mbetjet mes dhėmbėve mund tė jenė shumė mė tė dėmshme nga sa mendoni. Nėse bakteret gjejnė mėnyra pėr tė depėrtuar pėrmes gjakut nė mishrat e dhėmbėve mund tė shkaktojė inflamacion kronik dhe tė rrisin rrezikun e sėmundjeve tė zemrės, iktusit apo kancerit.
3. Tė anashkalosh vaktin e parė tė ditės
Tė anashkalosh mėngjesin, vaktin e parė tė ditės ėshtė njėsoj sikur tė ngasėsh njė makinė me pak karburant.
Nisja ėshtė OK, por mė pas do tė ngelemi nė mes tė rrugės. Jo vetėm qė do tė ndihemi mė pak aktivė dhe mė tė dobėt, por do tė jemi mė tė predispozuar pėr tu ekspozuar ndaj sėmundjes sė diabetit apo obezitetit.
4. Tė flesh pak
Nuk arrini tė gjeni kohėn e duhur pėr tė fjetur mjaftueshėm dhe kėnaqeni me pak orė, tė cilat nė dukje janė aq sa duhen pėr ju.
Kjo nė fakt ėshtė vetėm pamja e jashtme, pasi nė planin afatgjatė, mungesa e njė gjumi tė mjaftueshėm ka efekte mbi shėndetit tuaj, duke iu ekspozuar ndaj rrezikut tė iktusit dhe sėmundjeve tė zemrės.
5. Tė lėsh kurėn e ilaēeve pėrgjysmė sapo ndihesh mirė
Sapo nisim tė ndihemi mė mirė e lėmė nė mes kurėn e ilaēeve qė na ėshtė dhėnė nga mjeku, pa u konsultuar mė parė me kėtė tė fundit. Nė varėsi tė ilaēeve qė ju jeni duke marrė, ndėrprerja e papritur e konsumit tė tyre mund tė shkaktojė rreziqeve shėndetėsore, tė lehta, por edhe serioze. Pra, mė mirė tė mos bėjmė veprime tė gabuara
6. Shumė ushtrime fizike
Duhet tė kemi parasysh qė koha qė i kushtojmė ushtrimeve fizike tė jetė e mirėllogaritur. E vėrteta ėshtė se teprimi me sforcimin fizik mund tė sjellė rezultatin e kundėrt, dhe kjo vlen edhe pėr sportistėt.
Ushtrimi mė tepėr seē duhet mund tė sjellė ndryshime hormonale jo normale, njė sistem imunitar mė tė dobėt, dėme muskulore, probleme me gjunjėt, qafėn dhe shpinėn. Palestra bėn mirė, por mos e ktheni atė nė njė shtėpi tė dytė.
7. Mbajtja e njė ēante tė rėndė
Gratė sidomos, ēfarė nuk fusin nė ēantat e tyre duke i rėnduar sė tepėrmi. Tė tėrheqėsh gjithė kohės njė peshė tė rėndė mund tė ketė pasoja negative mbi fizikun tuaj duke shkaktuar shtrembėrim tė kockave, artrit apo problem me qafėn.
Nė fund tė fundit, nuk jeni Mary Popins; mbani me vete vetėm gjėrat qė iu duhen.