A keni pyetur ndonjėherė veten se pse gripi ėshtė sezonal? Sipas njė studimi tė realizuar kohė mė parė, pėrhapja e gjerė e virusit ka tė bėjė me nivelet e lagėshtisė. Nė regjionet me klimė tė mesme, si nė Amerikėn Veriore dhe Evropė, gripi arrin kulmin gjatė sezonit tė dimrit, kur lagėshtia ėshtė e ulėt. Por, kėrkuesit amerikanė kanė vėrejtur se nė disa regjione tropikale virusi influenca shpėrthen gjatė sezoneve me reshje. Pasi kanė matur shkallėn e mbijetesės sė virusit influenca A nė nivele tė ndryshme tė lagėshtisė, kėrkuesit kanė arritur nė pėrfundim se gripi ėshtė mė i shpeshtė gjatė muajve tė dimrit pasi mbijetesa e virusit nė mukus rritet kur lagėshtia relative ėshtė 50 pėr qind. Megjithatė, studiuesit kanė gjetur se virusi po ashtu lulėzon kur lagėshtia ėshtė afro 100 pėr qind.
Shkencėtarėt kishin hedhur viruset nė lėngje tė ngjashme me gjendjen e traktit respirator si dhe nė mukusin njerėzor, dhe pastaj kanė matur pėrqindjen e mbijetesės sė viruseve pas ekspozimit nė nivele tė ulėta, mesatare dhe tė larta tė lagėshtisė. Kur lagėshtia ėshtė e ulėt jashtė, si gjatė dimrit, pikėzat respiratore ishin avulluar plotėsisht. Nėn kėto kushte tė thata, virusi ishte mė i aftė tė mbijetojė.
Kur lagėshtia rritej nė nivele mesatare, pikat nuk avulloheshin krejtėsisht, andaj virusi mbetet i ekspozuar ndaj niveleve tė larta tė lėndėve kimike, dhe ėshtė mė pak i aftė ti infektojė qelizat. Kėrkuesit kanė arritur nė pėrfundim se lagėshtia prek pėrqendrimet e kripėrave dhe proteinave nė lėngjet respiratore, qė ndikon nė mbijetesėn e virusit tė gripit. Kjo ėshtė arsyeja se pse gripi ėshtė sezonal. Nė zonat e Amerikės Veriore dhe Evropės, gripi fillon qė nga tetori dhe vazhdon deri nė majin e vonshėm. /ikub/
Shkencėtarėt kishin hedhur viruset nė lėngje tė ngjashme me gjendjen e traktit respirator si dhe nė mukusin njerėzor, dhe pastaj kanė matur pėrqindjen e mbijetesės sė viruseve pas ekspozimit nė nivele tė ulėta, mesatare dhe tė larta tė lagėshtisė. Kur lagėshtia ėshtė e ulėt jashtė, si gjatė dimrit, pikėzat respiratore ishin avulluar plotėsisht. Nėn kėto kushte tė thata, virusi ishte mė i aftė tė mbijetojė.
Kur lagėshtia rritej nė nivele mesatare, pikat nuk avulloheshin krejtėsisht, andaj virusi mbetet i ekspozuar ndaj niveleve tė larta tė lėndėve kimike, dhe ėshtė mė pak i aftė ti infektojė qelizat. Kėrkuesit kanė arritur nė pėrfundim se lagėshtia prek pėrqendrimet e kripėrave dhe proteinave nė lėngjet respiratore, qė ndikon nė mbijetesėn e virusit tė gripit. Kjo ėshtė arsyeja se pse gripi ėshtė sezonal. Nė zonat e Amerikės Veriore dhe Evropės, gripi fillon qė nga tetori dhe vazhdon deri nė majin e vonshėm. /ikub/