Situata shėndetėsore nė Shqipėri karakterizohet nga njė kombinim i niveleve nė rritje tė mbiushqyerjes, sidomos mes grupeve urbane, tek tė cilat konsumi i ushqimeve tė pėrpunuara po rritet, ndėrkohė qė aktiviteti fizik vjen nė ulje, si dhe nėn ushqyerjes tė theksuar mes grupeve tė brishta si femrat shtatzėna, foshnjat dhe fėmijėt e vegjėl nė zonat e largėta. Studimi i fundit Demografik dhe Shėndetėsor nė Shqipėri, i realizuar nga Instituti i Shėndetit Publik dhe INSTAT, nė bashkėpunim me organizata botėrore qė operojnė nė kėtė fushė, tregoi se 19% e fėmijėve nėn 5 vjeē paraqiten tė shkurtėr pėr moshėn dhe rreth 11% janė shumė tė shkurtėr. Mė e shprehur ėshtė tek foshnjat 0-6 muajsh e nė zonat malore dhe te nėnat pa arsim, ku niveli arrin rreth 30%. Kėshtu, tė dhėnat treguan se 17% e fėmijėve nėn 5 vjeē dhe 19% e grave paraqesin anemi tė shkallėve tė ndryshme. Shkak i saj ėshtė ushqyerja e pakėt me ushqime qė pėrmbajnė hekur, folate, vit B12, etj.
Pėr foshnjat 0- 6 muajsh, vetėm 39% e fėmijėve janė ushqyer ekskluzivisht me gji dhe 21% kanė marrė ushqime plotėsuese, tė cilat nuk kėshillohet tė futen nė kėtė moshė, theksojnė specialistėt e shėndetit publik. Nga ana tjetėr, 39 % e femrave 15-49 vjeē janė mbipeshė apo obeze. Rreth 20% e grave dhe 28% e burrave kanė tension tė lartė gjaku ose marrin barna antihypertensive, ndėrkohė qė 79% e grave dhe 90% e burrave me hipertension nuk janė nė dijeni tė kėtij fakti. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė thekson se ushqyerja e pakėt mund tė ēojė nė ulje tė imunitetit dhe rritjen e mundėsisė pėr tu sėmurė, zhvillim tė dobėt fizik dhe mendor, ulje tė produktivitetit dhe pėrqendrimit nė shkollė, prishje tė dhėmbėve etj.
Rreth 20% e vdekjeve tė fėmijėve nėn 5 vjeē nė tė gjithė botėn mund tė evitohet nga zbatimi korrekt nė praktikė i udhėzuesve tė ushqyerjes sipas OBSH, shprehen specialistė tė shėndetit publik. Por, sipas tyre, vitet e fundit vihet re rritja drastike e obezitetit dhe marrja e njė diete ushqimore gjithnjė e mė hiper kalorike. Mbi ushqyerje konsiderohet kur njė person ėshtė mbipeshė ose i dhjamosur, gjė qė mund tė shkaktojė diabet nė fėmijėri dhe sėmundje tė zemrės, tė vazove tė gjakut dhe sėmundje tė tjera nė moshė mė tė rritur. Dymbėdhjetė hapat e ushqyerjes sė shėndetshme Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, ushqyerja e ekuilibruar dhe e pėrshtatshme, e kombinuar me aktivitet fizik tė rregullt, janė guri i themelit pėr njė shėndet tė mirė dhe njėherėsh mjete shumė efikase pėr parandalimin e shumė sėmundjeve dhe pėr trajtimin e disa tė tjerave. Sigurimi i njė ushqyerje tė shėndetshme dhe tė sigurt gjatė viteve tė para tė jetės ka pėrfitime pėr gjithė jetėn.
Ndėrkohė, specialistėt e shėndetit publik rekomandojnė 12 hapa pėr ushqyerje tė shėndetshme:
1. Konsumo njė dietė ushqyese tė bazuar nė ushqime tė ndryshme me origjinė kryesisht bimore sesa shtazore.
2. Konsumo bukė, drithėra, oriz, ose patate disa herė nė ditė
3. Konsumo varietete zarzavatesh e frutash disa herė nė ditė (sė paku 400 gr nė ditė), mundėsisht tė freskėta dhe tė prodhuara lokalisht.
4. Mbaj peshėn trupore nė limitet e rekomanduara, duke mbajtur nivele tė moderuara tė aktivitetit fizik ēdo ditė.
5. Mbaj nėn kontroll konsumin e yndyrave (jo mė shumė se 30% tė energjisė ditore)
6. Zėvendėso mishin me dhjame me prodhimet e mishit me bizele, bishtajore, thjerrėza, peshk, pule ose mish pa dhjame.
7. Pėrdor qumėsht dhe nėnproduktet e tij qė kanė sasi tė pakta yndyre dhe kripė.
8. Zgjidh ushqime qė janė me pėrmbajtje tė pakėt sheqeri dhe konsumo sheqer tė pėrpunuar dhe me kursim, duke limituar frekuencėn e pijeve me sheqer dhe ėmbėlsirave.
9. Zgjidh njė dietė me sasi tė pakėt kripe. Konsumi total i kripės nuk duhet tė jetė mė shumė se njė luge ēaji (6 gr) nė ditė, duke pėrfshirė kripėn nė bukė dhe ushqimet e konservuara e te pėrpunuara. (Jodizimi i kripės duhet tė jetė universal atje ku deficienca jodike ėshtė endemike)
10. Nėse konsumoni alkool, konsumi limit duhet tė jetė jo mė shumė se 2 pije (secila tė pėrmbajė 10 gr alkool) nė ditė.
11. Pėrgatitni ushqimin nė mėnyrė tė sigurt dhe higjienė pastėr. Zieni, piqni apo gatuani me avuj ose mikrovalė pėr tė pakėsuar sasinė e yndyrave shtesė.
12. Promovoni ushqyerjen ekskluzive me gji dhe futjen e ushqimeve shtesė tė sigurta nė moshėn rreth 6 muajsh, por jo mė parė se 4 muajsh, ndėrkohė qė ushqyerja me gji tė vazhdojė gjatė vitit tė parė tė jetės./ikub/
Pėr foshnjat 0- 6 muajsh, vetėm 39% e fėmijėve janė ushqyer ekskluzivisht me gji dhe 21% kanė marrė ushqime plotėsuese, tė cilat nuk kėshillohet tė futen nė kėtė moshė, theksojnė specialistėt e shėndetit publik. Nga ana tjetėr, 39 % e femrave 15-49 vjeē janė mbipeshė apo obeze. Rreth 20% e grave dhe 28% e burrave kanė tension tė lartė gjaku ose marrin barna antihypertensive, ndėrkohė qė 79% e grave dhe 90% e burrave me hipertension nuk janė nė dijeni tė kėtij fakti. Organizata Botėrore e Shėndetėsisė thekson se ushqyerja e pakėt mund tė ēojė nė ulje tė imunitetit dhe rritjen e mundėsisė pėr tu sėmurė, zhvillim tė dobėt fizik dhe mendor, ulje tė produktivitetit dhe pėrqendrimit nė shkollė, prishje tė dhėmbėve etj.
Rreth 20% e vdekjeve tė fėmijėve nėn 5 vjeē nė tė gjithė botėn mund tė evitohet nga zbatimi korrekt nė praktikė i udhėzuesve tė ushqyerjes sipas OBSH, shprehen specialistė tė shėndetit publik. Por, sipas tyre, vitet e fundit vihet re rritja drastike e obezitetit dhe marrja e njė diete ushqimore gjithnjė e mė hiper kalorike. Mbi ushqyerje konsiderohet kur njė person ėshtė mbipeshė ose i dhjamosur, gjė qė mund tė shkaktojė diabet nė fėmijėri dhe sėmundje tė zemrės, tė vazove tė gjakut dhe sėmundje tė tjera nė moshė mė tė rritur. Dymbėdhjetė hapat e ushqyerjes sė shėndetshme Sipas Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, ushqyerja e ekuilibruar dhe e pėrshtatshme, e kombinuar me aktivitet fizik tė rregullt, janė guri i themelit pėr njė shėndet tė mirė dhe njėherėsh mjete shumė efikase pėr parandalimin e shumė sėmundjeve dhe pėr trajtimin e disa tė tjerave. Sigurimi i njė ushqyerje tė shėndetshme dhe tė sigurt gjatė viteve tė para tė jetės ka pėrfitime pėr gjithė jetėn.
Ndėrkohė, specialistėt e shėndetit publik rekomandojnė 12 hapa pėr ushqyerje tė shėndetshme:
1. Konsumo njė dietė ushqyese tė bazuar nė ushqime tė ndryshme me origjinė kryesisht bimore sesa shtazore.
2. Konsumo bukė, drithėra, oriz, ose patate disa herė nė ditė
3. Konsumo varietete zarzavatesh e frutash disa herė nė ditė (sė paku 400 gr nė ditė), mundėsisht tė freskėta dhe tė prodhuara lokalisht.
4. Mbaj peshėn trupore nė limitet e rekomanduara, duke mbajtur nivele tė moderuara tė aktivitetit fizik ēdo ditė.
5. Mbaj nėn kontroll konsumin e yndyrave (jo mė shumė se 30% tė energjisė ditore)
6. Zėvendėso mishin me dhjame me prodhimet e mishit me bizele, bishtajore, thjerrėza, peshk, pule ose mish pa dhjame.
7. Pėrdor qumėsht dhe nėnproduktet e tij qė kanė sasi tė pakta yndyre dhe kripė.
8. Zgjidh ushqime qė janė me pėrmbajtje tė pakėt sheqeri dhe konsumo sheqer tė pėrpunuar dhe me kursim, duke limituar frekuencėn e pijeve me sheqer dhe ėmbėlsirave.
9. Zgjidh njė dietė me sasi tė pakėt kripe. Konsumi total i kripės nuk duhet tė jetė mė shumė se njė luge ēaji (6 gr) nė ditė, duke pėrfshirė kripėn nė bukė dhe ushqimet e konservuara e te pėrpunuara. (Jodizimi i kripės duhet tė jetė universal atje ku deficienca jodike ėshtė endemike)
10. Nėse konsumoni alkool, konsumi limit duhet tė jetė jo mė shumė se 2 pije (secila tė pėrmbajė 10 gr alkool) nė ditė.
11. Pėrgatitni ushqimin nė mėnyrė tė sigurt dhe higjienė pastėr. Zieni, piqni apo gatuani me avuj ose mikrovalė pėr tė pakėsuar sasinė e yndyrave shtesė.
12. Promovoni ushqyerjen ekskluzive me gji dhe futjen e ushqimeve shtesė tė sigurta nė moshėn rreth 6 muajsh, por jo mė parė se 4 muajsh, ndėrkohė qė ushqyerja me gji tė vazhdojė gjatė vitit tė parė tė jetės./ikub/