Pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ky do tė jetė viti i revolucionit tė palestrės, me objektivin pėr ti bindur tė gjithė qė tė ecin mė shumė. Ecja mund tė parandalojė 40 lloje sėmundjesh. Propozime tė mira pėr vitin e ri 2014: pėr tė qenė nė formė, tė rriturit duhet tė kryejnė 150 minuta nė javė (tė ndarė nė 30 minuta nė ditė pėr 5 ditė) aktivitet fizik, fillimisht me ritme tė ngadalta dhe mė pas pak mė tė forta. Nėse doni tė dobėsoheni atėherė dyfishojini minutat, pra ecni rreth 300 minuta ēdo javė. Ndėrsa pėr fėmijėt ėshtė e nevojshme tė paktėn 60 minuta ecje nė ditė. Ndonjėri nga ju pyet me tė drejtė se pėrse duhet tė veprohet pikėrisht me kėtė mėnyrė?
Sepse lėvizja parandalon mė shumė se 40 sėmundje patologjike kronike dhe tė zakonshme, si diabetin, depresionin, kancerin e zorrės sė trashė, tė gjirit, hipertensionin, sėmundjet kardiovaskulare, obezitetin, ankthin dhe osteoporozėn. Pėrparėsia e ecjes rekreative qėndron nė faktin se, personat qė merren me kėto aktivitete, eshtrat e tyre i rezistojnė katėr deri nė shtatė vite mė shumė zbutjes dhe dobėsimit tė eshtrave tė tyre.
Kėto rezultate dhe hulumtimet e tjera tė bėra gjatė studimeve tė ndryshme dėshmojnė qė ecja si aktivitet fizik ndihmon shumė nė ruajtjen e qėndrueshmėrisė sė skeletit njerėzor. Kjo sėmundje dhe gjendje e eshtrave i godet mė shumė femrat dhe ka tė bėjė me porozitetin e eshtrave, pėr shkak tė mungesės sė kalciumit.
Ecja e rrit ngjeshmėrinė e eshtrave dhe nivelin e kalciumit, duke e zvogėluar nė maksimum rrezikun e thyerjeve apo deformimeve. Kėto i bėn tė ditura Kolegji Amerikan i Mjekėsisė Sportive (ACMS) i cili e pagėzon vitin 2014 si vitin e revolucionit tė palestrės, sepse sporti ėshtė ilaēi mė i fuqishėm qė ekziston. Aktiviteti fizik ėshtė njė ilaē i mrekullueshėm dhe studime tė fundit tregojnė se ilaēet dhe ushtrimet mund tė japin rezultate identike, thotė ish-presidenti i kėtij kolegji, Bob Selis (Bob Sallis).
Ekspertėt amerikanė ju sugjerojnė qė tė filloni tė ecni, por aktivitetin fizik duhet ta rrisni me kalimin e kohės me njė kombinim tė ushtrimeve aerobike, qė shtriqin dhe forcojnė muskujt. Ju mund tė pėrdorni biēikletė stėrvitjeje nė shtėpi ose tė shkoni nė palestėr, por nė qoftė se kėtyre do tu shtoni vetėm njė shėtitje tė pėrditshme ju do ti shihni mė shpejt rezultatet.
Shumė studime demonstrojnė qė bėrja e 10 minutave aktivitet fizik nė ditė jep mjaft benefite pėr shėndetin. Ecja ndėr tė tjera ju bėn qė mos tė ndiheni vetėm, pra ju socializon. Mjafton qė ta provoni, sepse mė pas do tju ngjitet vetė. Sporti i tillė ėshtė, theksohet nė Kolegjin Amerikan tė sportit tė mjekėsisė.
Pra mjekėt e sportit tė kėtij kolegji po i bėjnė tashmė mjaft tė ditura tė mirat e sportit nė trupin e njeriut: tė ecėsh pėr 10 minuta, nė tru stimulohet prodhimi i endorfinave qė zvogėlojnė stresin, tensionin, nervozizmin dhe lodhjen. 30 minuta aktivitet fizik reduktojnė rrezikun e glaukomės dhe nė 5 vjet pėrgjysmojnė rrezikun e sėmundjes Alzhaimer.
Ndėrkaq, nėse do tė bėni 30 minuta nė ditė ushtrime fizike ju nuk do tė sėmureni shumė herė nga ftohja dhe gripi, ndėrkohė shėndeti i zemrės do tė pėrmirėsohet prej forcimit tė rrahjeve tė zemrės dhe prej qarkullimit mė tė mirė tė gjakut. Po kėshtu forcim do tė pėsojnė edhe muskujt e barkut, tė krahėve, tė shpinės etj. Pėr mė tepėr, presioni i gjakut do tė pėrmirėsohet, rreziku i osteoporozės do tė zvogėlohet, po kėshtu edhe rreziku i kancerit tė zorrės sė trashė te 31% e femrave.
Tridhjetė minuta ecje nė ditė forcojnė kėmbėt, pėrmirėsojnė ekuilibrin dhe djegin mė shumė yndyrė. Pra Kanuni pėr vitin 2014, sipas ACMS, ėshtė pėr kėtė arsye: ēdo trup duhet tė ecė! Nė sajtin e saj, shoqata, sė bashku me shumė organizata tė tjera nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kanė listuar guida me aktivitete fizike, duke pėrcaktuar jo vetėm pėrfitimet shėndetėsore, por edhe pėrfitimet pėr mjedisin dhe pėr portofolat.
Sepse lėvizja parandalon mė shumė se 40 sėmundje patologjike kronike dhe tė zakonshme, si diabetin, depresionin, kancerin e zorrės sė trashė, tė gjirit, hipertensionin, sėmundjet kardiovaskulare, obezitetin, ankthin dhe osteoporozėn. Pėrparėsia e ecjes rekreative qėndron nė faktin se, personat qė merren me kėto aktivitete, eshtrat e tyre i rezistojnė katėr deri nė shtatė vite mė shumė zbutjes dhe dobėsimit tė eshtrave tė tyre.
Kėto rezultate dhe hulumtimet e tjera tė bėra gjatė studimeve tė ndryshme dėshmojnė qė ecja si aktivitet fizik ndihmon shumė nė ruajtjen e qėndrueshmėrisė sė skeletit njerėzor. Kjo sėmundje dhe gjendje e eshtrave i godet mė shumė femrat dhe ka tė bėjė me porozitetin e eshtrave, pėr shkak tė mungesės sė kalciumit.
Ecja e rrit ngjeshmėrinė e eshtrave dhe nivelin e kalciumit, duke e zvogėluar nė maksimum rrezikun e thyerjeve apo deformimeve. Kėto i bėn tė ditura Kolegji Amerikan i Mjekėsisė Sportive (ACMS) i cili e pagėzon vitin 2014 si vitin e revolucionit tė palestrės, sepse sporti ėshtė ilaēi mė i fuqishėm qė ekziston. Aktiviteti fizik ėshtė njė ilaē i mrekullueshėm dhe studime tė fundit tregojnė se ilaēet dhe ushtrimet mund tė japin rezultate identike, thotė ish-presidenti i kėtij kolegji, Bob Selis (Bob Sallis).
Ekspertėt amerikanė ju sugjerojnė qė tė filloni tė ecni, por aktivitetin fizik duhet ta rrisni me kalimin e kohės me njė kombinim tė ushtrimeve aerobike, qė shtriqin dhe forcojnė muskujt. Ju mund tė pėrdorni biēikletė stėrvitjeje nė shtėpi ose tė shkoni nė palestėr, por nė qoftė se kėtyre do tu shtoni vetėm njė shėtitje tė pėrditshme ju do ti shihni mė shpejt rezultatet.
Shumė studime demonstrojnė qė bėrja e 10 minutave aktivitet fizik nė ditė jep mjaft benefite pėr shėndetin. Ecja ndėr tė tjera ju bėn qė mos tė ndiheni vetėm, pra ju socializon. Mjafton qė ta provoni, sepse mė pas do tju ngjitet vetė. Sporti i tillė ėshtė, theksohet nė Kolegjin Amerikan tė sportit tė mjekėsisė.
Pra mjekėt e sportit tė kėtij kolegji po i bėjnė tashmė mjaft tė ditura tė mirat e sportit nė trupin e njeriut: tė ecėsh pėr 10 minuta, nė tru stimulohet prodhimi i endorfinave qė zvogėlojnė stresin, tensionin, nervozizmin dhe lodhjen. 30 minuta aktivitet fizik reduktojnė rrezikun e glaukomės dhe nė 5 vjet pėrgjysmojnė rrezikun e sėmundjes Alzhaimer.
Ndėrkaq, nėse do tė bėni 30 minuta nė ditė ushtrime fizike ju nuk do tė sėmureni shumė herė nga ftohja dhe gripi, ndėrkohė shėndeti i zemrės do tė pėrmirėsohet prej forcimit tė rrahjeve tė zemrės dhe prej qarkullimit mė tė mirė tė gjakut. Po kėshtu forcim do tė pėsojnė edhe muskujt e barkut, tė krahėve, tė shpinės etj. Pėr mė tepėr, presioni i gjakut do tė pėrmirėsohet, rreziku i osteoporozės do tė zvogėlohet, po kėshtu edhe rreziku i kancerit tė zorrės sė trashė te 31% e femrave.
Tridhjetė minuta ecje nė ditė forcojnė kėmbėt, pėrmirėsojnė ekuilibrin dhe djegin mė shumė yndyrė. Pra Kanuni pėr vitin 2014, sipas ACMS, ėshtė pėr kėtė arsye: ēdo trup duhet tė ecė! Nė sajtin e saj, shoqata, sė bashku me shumė organizata tė tjera nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, kanė listuar guida me aktivitete fizike, duke pėrcaktuar jo vetėm pėrfitimet shėndetėsore, por edhe pėrfitimet pėr mjedisin dhe pėr portofolat.