Ėshtė si njė terapi tė lexosh faqet e njė libri interesant. Duket si njė
kėshillė e ēuditshme, por nė ditėt e sotme shumė terapeutė kėshillojnė
pacientėt e tyre tė lexojnė njė libėr pėr tė luftuar ankthin dhe
depresionin. Nė vendet evropiane nė shumė reparte spitalesh janė
vendosur biblioteka. Leximi ėshtė njė ndihmė e ēmuar nė rrugėn e
shėrimit, sepse forcon psikoterapinė, - konfirmojnė psikiatrit.
Dhe
nė fakt specialistėt i kėshillojnė pacientit njė libėr dhe mė pas
diskutojnė pėr tė gjatė vizitės. Nė njė libėr shihen mė qartė emocionet,
identifikohesh nė vetė personazhet e rrėfyera. Merren distancat me
vuajtjen tėnde dhe shihet vetvetja nė mėnyrė mė objektive. Kjo ndihmon
pėr tė gjetur rrugėdaljen dhe pėr tu kėrkuar rizorse brenda vetes. Dhe
pastaj librat janė njė pafundėsi, nuk skadojnė kurrė dhe vendoset vetė
se sa kohė do lexosh dhe kur. Kush ka ndonjė ide tė errėt pėr jetėn mund
tė ndihet mė i lehtėsuar me autorėt qė dinė ti pėrballojnė me tė qeshur
tragjeditė e jetės sė pėrditshme.
Dhe nė faqet e njė libri mund
tė gjesh gjithnjė njė histori tė ngjashme me atė qė tė ndodh ty nė
jetėn personale. Mund tė tė ketė ndodhur njė ndarje, njė tradhti,
probleme me nėnėn, probleme me shefat, me fatin e keq. Sigurisht qė
librat nuk ndikojnė njėlloj tek tė gjithė njerėzit. Megjithatė, ia vlen
tė provoni, ndoshta dhe pėr tė gjetur njė shprehje tė paharrueshme. Ndaj
njė libėr duhet ta mbani gjithnjė me vete, sepse ėshtė ilaēi i shpirtit
dhe mund ta rilexoni sa herė keni nevojė pėr tu inkurajuar.