Pėrveē orėve tė pakta tė gjumit dhe problemeve shėndetėsore, ka edhe disa arsye gati tė panjohura qė tė bėjnė tė ndjehesh e lodhur. Jo gjithmonė duhet ta kėrkojmė lodhjen tone vetėm tek orėt e pakta te gjumit. Pėrveē orėve tė pakta tė gjumit dhe problemeve shėndetėsore, ka edhe disa arsye gati tė panjohura qė tė bėjnė tė ndjehesh e lodhur.
1. Dehidratimi. Sipas studimeve mė tė fundit, mungesa hidratimit ēon nė ndjenja lodhjeje. Nė hipotalamus ndodhen neurone tė posaēme, tė cilat janė nė gjendje tė ēojnė impulse qė i sugjerojnė trupit nevojėn e marrjes se lėngjeve.
2. Mungesa e vitaminės B12. Siē dihet kjo vitamine ėshtė e rėndėsishme nė formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut dhe mbajtjen e funksioneve tė neuroneve, ajo merr pjesė edhe nė transportin e oksigjenit nė gjak. Mungesa e saj, rrjedhimisht ēon nė gjendje pėrgjumjeje.
3. Gjendja e stresit. Zakonisht cortisoli, hormoni pėrcaktues i stresit ėshtė mė i lartė nė mėngjes dhe mė i ulet nė darkė, gjė kjo qė ndihmon nė vendosjen e ritmit ditor. Por stresi i vazhdueshėm ėshtė nė gjendje tė mbajė nė nivele gjendjen e alarmit, duke e prishur kėtė matrice, duke ēuar nė pagjumėsi apo ndėrprerje tė gjumit gjatė natės.
4. Mangėsi ne hekur. Dihet sidomos tek gratė qė anemia ēon nė lodhje te vazhdueshme tė trupit.
5. Te qėndruarit pa aktivitet. Jeta sedentare nuk ēon nė prodhim dhe konsum tė energjisė. Kjo ēon nė ērregullime tė gjumit gjatė natės duke ēuar nė ēekuilibrim tė cortisolit, duke bėrė qė mėngjesi i se nesėrmes tė tė gjejė tė lodhur. Por edhe lodhja e madhe gjatė ditės, mund tė prodhojė tė njėjtin efekt negativ.
6. Infeksionet urinare. Prania e infeksionit, veēanėrisht nė rrugėt urinare kėrkon nga organizmi qė tė pushojė, me qėllim qė tė pėrqendrojė tė gjitha energjitė pėr tė luftuar infeksionin./ikub/
1. Dehidratimi. Sipas studimeve mė tė fundit, mungesa hidratimit ēon nė ndjenja lodhjeje. Nė hipotalamus ndodhen neurone tė posaēme, tė cilat janė nė gjendje tė ēojnė impulse qė i sugjerojnė trupit nevojėn e marrjes se lėngjeve.
2. Mungesa e vitaminės B12. Siē dihet kjo vitamine ėshtė e rėndėsishme nė formimin e rruazave tė kuqe tė gjakut dhe mbajtjen e funksioneve tė neuroneve, ajo merr pjesė edhe nė transportin e oksigjenit nė gjak. Mungesa e saj, rrjedhimisht ēon nė gjendje pėrgjumjeje.
3. Gjendja e stresit. Zakonisht cortisoli, hormoni pėrcaktues i stresit ėshtė mė i lartė nė mėngjes dhe mė i ulet nė darkė, gjė kjo qė ndihmon nė vendosjen e ritmit ditor. Por stresi i vazhdueshėm ėshtė nė gjendje tė mbajė nė nivele gjendjen e alarmit, duke e prishur kėtė matrice, duke ēuar nė pagjumėsi apo ndėrprerje tė gjumit gjatė natės.
4. Mangėsi ne hekur. Dihet sidomos tek gratė qė anemia ēon nė lodhje te vazhdueshme tė trupit.
5. Te qėndruarit pa aktivitet. Jeta sedentare nuk ēon nė prodhim dhe konsum tė energjisė. Kjo ēon nė ērregullime tė gjumit gjatė natės duke ēuar nė ēekuilibrim tė cortisolit, duke bėrė qė mėngjesi i se nesėrmes tė tė gjejė tė lodhur. Por edhe lodhja e madhe gjatė ditės, mund tė prodhojė tė njėjtin efekt negativ.
6. Infeksionet urinare. Prania e infeksionit, veēanėrisht nė rrugėt urinare kėrkon nga organizmi qė tė pushojė, me qėllim qė tė pėrqendrojė tė gjitha energjitė pėr tė luftuar infeksionin./ikub/