Gjyshi rrobaqepės, deshi ti japė njė mėsim nipēes sė tij nopran dhe harakat,
sipas mėnyrės sė tij tradicionale.
Kėshtu, gjatė ushtrimit tė profesionit tė tij, pra duke prerė e qepur njė veshje, gjyshi mori gėrshėrėt dhe e ndau pėlhurėn nė disa copa tė vogla.
Pasi pėrfundoi me prerjen, ai i hodhi gėrshėrėt e shtrenjta pėrtokė, pranė kėmbėve!
Nipēja i tij i vėrente gjithė kuriozitet lėvizjet e gjyshit.
Mandej, gjyshi mori gjilpėrėn dhe filloi tė qepė dhe bashkojė copat e prera tė pėlhurės, derisa nė fund doli njė veshje e bukur.
Pastaj, qetė-qetė hoqi kapelėn e tij dhe brenda saj nguli gjilpėrėn.
Kėtu, nipēja i tij nuk duroi dot mė dhe menjėherė ndėrhyri duke e pyetur:
Gjyshi! Gėrshėrėt qė janė tė shtrenjta i hodhe pėrtokė pranė kėmbėve, kurse gjilpėrėn qė pothuajse nuk vlen fare, e vendose tek kapela jote mbi kokė!
Pa e prishur terezinė, gjyshi iu pėrgjigj:
O bir i gjyshit! Gėrshėrėt janė ato qė e ndanė pėlhurėn e madhe dhe e copėtuan nė pjesė tė vogla.
Ndėrkohė qė ishte gjilpėra ajo qė i bashkoi dhe i shndėrroi nė njė veshje tė bukur.
Prandaj, biri im, asnjėherė mos e vlerėso atė qė pėrpiqet tė pėrēajė vėllazėrinė dhe marrėdhėniet mes njerėzve!
Nga ana tjetėr, qėndroju pranė dhe vlerėsoji tė gjithė atė qė orvaten ti forcojnė marrėdhėniet!
Shumė njerėz preferojnė miqtė gėrshėra, duke injoruar miqtė gjilpėra!!!