Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Lėnia e duhanit mund tė shpėtojė jetėn e shumė njerėzve. Njė studim i kryer mes grave qė pijnė duhan tregon se lėnia e tij pakėson dukshėm rrezikun e prekjes nga sėmundje vdekjeprurėse brenda 5 vjetėve tė ardhshėm.
Liz Rajlli filloi tė pijė duhan qė kur ishte 15 vjeē. Ajo nuk e dinte se ky ves do tė zgjaste pėr 30 vjet. Por mė pas e kuptoi se nėse do tė vazhdonte tė pinte duhan, me siguri do tė vdiste prej tij.
Kohėt e fundit, shkencėtarėt morėn nė shwyrtim se sa shpejt mund tė pakėsohet rreziku ndaj problemeve tė shėndetit kur gratė lėnė duhanin.
Mjekja Stacey Kenfield pranė shkollės pėr shėndetin public nė universitetin e Harvardit thotė se ajo dhe kolegėt e saj arritėn nė pėrfundimin se pėr disa sėmundje nuk duhet kohė e gjatė qė gratė tė shohin rezultatin pozitiv dhe tė mirat qė vijnė nga lėnia e duhanit.
Shkencėtarėt morrėn nė shqyrtim gjendjen e rreth 100 mijė grave nga viti 1980 deri mė 2004 dhe krahasuan numrin e vdekshmėrisė nga sėmundje tė ndryshme mes atyre qė pinin duhan edhe atyre qė e kishin lėnė atė, me grupin e grave qė nuk kishin pirė asnjėherė duhan. Rezultatet e vėzhgimeve treguan njė pakėsim tė madh rrezikut tė vdekjes menjėherė sapo grate linin duhanin.
Mjekja Kenfielld thotė se brenda 5 vjetėve pas lėnies sė duhanit, u vu re njė pakėsim prej 21 pėrqind i rrezikut tė vdekjes nga kanceri i mushkėrive dhe njė pakėsim prej 50 pėrqind nė rrezikun e vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare dhe tė zemrės. Studimi tregoi gjithashtu se 20 vjet pas lėnies sė duhanit rreziku i vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare pakėsohej edhe mė shumė. Sipas studimit, rezultatet e tė cilit u botuan nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė, kur organizmi pastrohet nga karcinogjenet qė hyjnė nė trup nėpėrmjet tymit tė cigares, organizmi ėshtė nė gjendje tė riparojė veten.
Liz Rajlly, e cila e la duhanin nė vitin 2002, thotė se pas kaq shumė vjetėsh ėshtė nė gjendje tė marrė frymė lirisht. Tani ajo kėshillon gratė e tjera qė tė lėnė duhanin.
Liz Rajlli filloi tė pijė duhan qė kur ishte 15 vjeē. Ajo nuk e dinte se ky ves do tė zgjaste pėr 30 vjet. Por mė pas e kuptoi se nėse do tė vazhdonte tė pinte duhan, me siguri do tė vdiste prej tij.
Kohėt e fundit, shkencėtarėt morėn nė shwyrtim se sa shpejt mund tė pakėsohet rreziku ndaj problemeve tė shėndetit kur gratė lėnė duhanin.
Mjekja Stacey Kenfield pranė shkollės pėr shėndetin public nė universitetin e Harvardit thotė se ajo dhe kolegėt e saj arritėn nė pėrfundimin se pėr disa sėmundje nuk duhet kohė e gjatė qė gratė tė shohin rezultatin pozitiv dhe tė mirat qė vijnė nga lėnia e duhanit.
Shkencėtarėt morrėn nė shqyrtim gjendjen e rreth 100 mijė grave nga viti 1980 deri mė 2004 dhe krahasuan numrin e vdekshmėrisė nga sėmundje tė ndryshme mes atyre qė pinin duhan edhe atyre qė e kishin lėnė atė, me grupin e grave qė nuk kishin pirė asnjėherė duhan. Rezultatet e vėzhgimeve treguan njė pakėsim tė madh rrezikut tė vdekjes menjėherė sapo grate linin duhanin.
Mjekja Kenfielld thotė se brenda 5 vjetėve pas lėnies sė duhanit, u vu re njė pakėsim prej 21 pėrqind i rrezikut tė vdekjes nga kanceri i mushkėrive dhe njė pakėsim prej 50 pėrqind nė rrezikun e vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare dhe tė zemrės. Studimi tregoi gjithashtu se 20 vjet pas lėnies sė duhanit rreziku i vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare pakėsohej edhe mė shumė. Sipas studimit, rezultatet e tė cilit u botuan nė revistėn e shoqatės amerikane tė mjekėsisė, kur organizmi pastrohet nga karcinogjenet qė hyjnė nė trup nėpėrmjet tymit tė cigares, organizmi ėshtė nė gjendje tė riparojė veten.
Liz Rajlly, e cila e la duhanin nė vitin 2002, thotė se pas kaq shumė vjetėsh ėshtė nė gjendje tė marrė frymė lirisht. Tani ajo kėshillon gratė e tjera qė tė lėnė duhanin.
