Perimet, frutat dhe peshku pėrbėjnė kokteje tė papėrsėritshėm pėr njė shėndet tė mirė!
Dhimbja e kokės
Dhimbja e kokės mund ta komplikojė dukshėm jetėn. Shpesh nuk dihet shkaku i saj. Mirėpo mund tė llogaritet se sė paku njė e katėrta e dhimbjeve tė kokės ėshtė e lidhur me tė ushqyerit. Disa dhimbje tė kokės janė pasojė e urisė, por mė shpesh ato paraqiten pėr shkak tė marrjes tė ushqimit pėrkatės. Ndėrkaq, shkaktarėt rėndom janė ushqimi i njėllojtė, siē janė vera ose djathėrat.
Substancat qė zgjerojnė enėt e gjakut
Ka artikuj ushqimorė qė pėrmbajnė substanca, tė cilat shkaktojnė zgjerimin e enėve tė gjakut nė tru, e ky ėshtė shkaku i dhimbjes nė tėmtha. Fajtorėt kryesorė janė nitritet, shtesat qė i nxirren mishit tė konservuar dhe disa llojeve tė sallameve, si dhe disa pėrbėrės tė tjerė qė nxirren kryesisht nga artikujt e konservuar.
Kujdes tė posaēėm i duhet kushtuar kafesė, pasi kafeina ngushton enėt e gjakut, mirėpo personat qė janė mėsuar tė konsumojnė disa kafe nė ditė, nė rast tė mungesės sė rastėsishme shkaktohet reaksioni i kundėrt, pėrkatėsisht zgjerimi me dhimbje i enėve tė gjakut. Ėshtė dallim i madh nė reaksionet ndaj kafeinės dhe secili e di mė sė miri kufirin e vet. Sido qė tė merret, nuk rekomandohet tė pihen mė tepėr se dy ose tre filxhanė kafe nė ditė.
Dhimbja mund tė shkaktohet edhe nga artikujt ushqimorė, tė cilėt nuk i duron organizmi, ose nga ata artikuj qė shkaktojnė alergji. Pra, gjithnjė duhet ta dini atė ēfarė hani. Qumėshti ėshtė njėri prej artikujve qė shpesh nuk durohet, pra qė mund tė shkaktojė dhimbjen e kokės.
Ushqimi qė duhet kufizuar: birra, vera, pijet e forta alkoolike, mishi i tymosur, mėlēitė e shpezėve, sallamet, proshuta, peshqit e tymosur, fasulja, lakra, qepa, patatja, ullinjtė, kumbullat, fiku, rrushi, bananet e pjekura, arrat, ēokollata, buka e nxehtė etj.
Mėlēia
Mėlēia bėn pjesė nė funksionin e shumė organeve vitale qė janė qenėsore pėr shėndetin. Prandaj ėshtė me rėndėsi qė ndaj mėlēisė tė veprohet mirė dhe tė bėhen pėrpjekje qė tė ruhet. Meqė luan rol tė madh nė procesin e tretjes, kujdesi pėr mėnyrėn dhe zgjedhjen e ushqimit kėrkon syēeltėsi tė madhe.
Tė lehtėsojmė punėn
Qė tė mos e ngarkojmė sė tepėrmi dhe qė ti mundėsojmė punė tė mirė mėlēisė sonė, duhet tia lehtėsojmė detyrėn. Pėrparėsi u duhet dhėnė artikujve ushqimorė qė treten lehtė, duhet shmangur shujtat e ngarkuara, e ushqimi duhet shpėrndarė nė shujta tė rregullta gjatė tėrė ditės: kafjalli i pasur, dreka dhe darka e lehtė, zemra gjatė paradites dhe pasdites (mė sė miri pemė ose jogurt).
Ushqim i shumėllojshėm dhe me masė
Tė sėmurėt nga mėlēia duhet ti kushtojnė kujdes tė madh mėnyrės sė tė ushqyerit. Nuk ka nevojė pėr viktimizime tė mėdha, por mjafton qė tė ushqyerit tė jetė i llojllojshėm, me masė dhe me kalori qė u pėrgjigjen nevojave tė trupit dhe punės qė kryejmė. Problemet me tretjen do ti evitojmė nėse e pakėsojmė marrjen e yndyrave, posaēėrisht ato tė sallameve dhe djathėrave. Kėto lloje tė ushqimeve duhet konsumuar vetėm kohė pas kohe. Edhe prodhimet nga qumėshti janė burim i rėndėsishėm i yndyrave: djathėrat, sidomos djathi i vjetėr, nuk duhet tė jetė pjesė e shujtės. Qumėshtin me pak yndyrė duhet zėvendėsuar me atė tė payndyrė. Edhe mėlmesat janė burim i yndyrave: gjalpi, margarina dhe vaji duhet konsumuar me masė, ndėrsa ushqimin e fėrguar vetėm nė raste tė rralla. Vezėt lejohen, por jo mė tepėr se dy nė javė.
Kolesteroli
Kolesteroli, yndyra qė shpesh fajėsohet nga ushqimi, ėshtė armiku kryesor i arterieve. Tė mbahet kolesterina nėn kontroll, do tė thotė tė pengohen yndyrat e tepėrta tė depėrtojnė nė gjak, e kjo pėr tė mirėn e shėndetit tė zemrės, trurit dhe enėve tė gjakut. Njė pjesė e kolesterolit vjen nga brenda, ndėrsa njė pjesė nėpėrmjet ushqimit. Me ushqim pėrkatės mund tė ndikohet nė tė dy proceset dhe tė zvogėlohet sasia e yndyrave.
Fajtori kryesor mishi
Mishi pėrmban sasi tė mėdha tė kolesterolit, mirėpo ai nuk duhet evituar plotėsisht. Mjafton qė ta kufizojmė nė dy-tri herė nė javė dhe tė zgjidhen pjesėt pa yndyrė, tė zvogėlohen porcionet dhe tė shfrytėzohet mėnyra e pėrgatitjes.
Sa mė shumė peshk
Peshku pėrmban shumė mė pak yndyra dhe kolesterinė, sesa mishi i kafshėve dhe shpezėve, prandaj mund tė hahet 3-4 herė nė javė.
Vajrat e bimėve
Disa vajra bimore (prej misrit, grurit, lulediellit, sojės dhe kikirikut) janė bar i vėrtetė nė ushqimin tonė, sepse ndalin biosintezėn e brendshme tė kolesterinės (edhe pemėt e freskėta dhe perimet pėrmbajnė molekule, tė cilat ndalin kėtė enzimė, ndėrmjetės nė biosintezėn e kolesterolit). Vajrat e bimėve janė shumė tė rėndėsishėm, sepse janė tė pasur me thartira gjysmė tė yndyrshme.
Ushqimi qė rekomandohet: Brumėrat, orizi, patatja, peshku dhe drithėrat.
Ushqimi qė duhet kufizuar: Mishi i kuq, vezėt, alkooli.
Ushqimi qe nuk duhet perdorur: Gjalpi, dhjami, qumeshti i yndyrshem, ushqimi i ferguar, yndyra e mishit, djatherat e yndyrshem, sallamet, pijet e forta alkoolike dhe likeri
... Korrieri ...
Dhimbja e kokės
Dhimbja e kokės mund ta komplikojė dukshėm jetėn. Shpesh nuk dihet shkaku i saj. Mirėpo mund tė llogaritet se sė paku njė e katėrta e dhimbjeve tė kokės ėshtė e lidhur me tė ushqyerit. Disa dhimbje tė kokės janė pasojė e urisė, por mė shpesh ato paraqiten pėr shkak tė marrjes tė ushqimit pėrkatės. Ndėrkaq, shkaktarėt rėndom janė ushqimi i njėllojtė, siē janė vera ose djathėrat.
Substancat qė zgjerojnė enėt e gjakut
Ka artikuj ushqimorė qė pėrmbajnė substanca, tė cilat shkaktojnė zgjerimin e enėve tė gjakut nė tru, e ky ėshtė shkaku i dhimbjes nė tėmtha. Fajtorėt kryesorė janė nitritet, shtesat qė i nxirren mishit tė konservuar dhe disa llojeve tė sallameve, si dhe disa pėrbėrės tė tjerė qė nxirren kryesisht nga artikujt e konservuar.
Kujdes tė posaēėm i duhet kushtuar kafesė, pasi kafeina ngushton enėt e gjakut, mirėpo personat qė janė mėsuar tė konsumojnė disa kafe nė ditė, nė rast tė mungesės sė rastėsishme shkaktohet reaksioni i kundėrt, pėrkatėsisht zgjerimi me dhimbje i enėve tė gjakut. Ėshtė dallim i madh nė reaksionet ndaj kafeinės dhe secili e di mė sė miri kufirin e vet. Sido qė tė merret, nuk rekomandohet tė pihen mė tepėr se dy ose tre filxhanė kafe nė ditė.
Dhimbja mund tė shkaktohet edhe nga artikujt ushqimorė, tė cilėt nuk i duron organizmi, ose nga ata artikuj qė shkaktojnė alergji. Pra, gjithnjė duhet ta dini atė ēfarė hani. Qumėshti ėshtė njėri prej artikujve qė shpesh nuk durohet, pra qė mund tė shkaktojė dhimbjen e kokės.
Ushqimi qė duhet kufizuar: birra, vera, pijet e forta alkoolike, mishi i tymosur, mėlēitė e shpezėve, sallamet, proshuta, peshqit e tymosur, fasulja, lakra, qepa, patatja, ullinjtė, kumbullat, fiku, rrushi, bananet e pjekura, arrat, ēokollata, buka e nxehtė etj.
Mėlēia
Mėlēia bėn pjesė nė funksionin e shumė organeve vitale qė janė qenėsore pėr shėndetin. Prandaj ėshtė me rėndėsi qė ndaj mėlēisė tė veprohet mirė dhe tė bėhen pėrpjekje qė tė ruhet. Meqė luan rol tė madh nė procesin e tretjes, kujdesi pėr mėnyrėn dhe zgjedhjen e ushqimit kėrkon syēeltėsi tė madhe.
Tė lehtėsojmė punėn
Qė tė mos e ngarkojmė sė tepėrmi dhe qė ti mundėsojmė punė tė mirė mėlēisė sonė, duhet tia lehtėsojmė detyrėn. Pėrparėsi u duhet dhėnė artikujve ushqimorė qė treten lehtė, duhet shmangur shujtat e ngarkuara, e ushqimi duhet shpėrndarė nė shujta tė rregullta gjatė tėrė ditės: kafjalli i pasur, dreka dhe darka e lehtė, zemra gjatė paradites dhe pasdites (mė sė miri pemė ose jogurt).
Ushqim i shumėllojshėm dhe me masė
Tė sėmurėt nga mėlēia duhet ti kushtojnė kujdes tė madh mėnyrės sė tė ushqyerit. Nuk ka nevojė pėr viktimizime tė mėdha, por mjafton qė tė ushqyerit tė jetė i llojllojshėm, me masė dhe me kalori qė u pėrgjigjen nevojave tė trupit dhe punės qė kryejmė. Problemet me tretjen do ti evitojmė nėse e pakėsojmė marrjen e yndyrave, posaēėrisht ato tė sallameve dhe djathėrave. Kėto lloje tė ushqimeve duhet konsumuar vetėm kohė pas kohe. Edhe prodhimet nga qumėshti janė burim i rėndėsishėm i yndyrave: djathėrat, sidomos djathi i vjetėr, nuk duhet tė jetė pjesė e shujtės. Qumėshtin me pak yndyrė duhet zėvendėsuar me atė tė payndyrė. Edhe mėlmesat janė burim i yndyrave: gjalpi, margarina dhe vaji duhet konsumuar me masė, ndėrsa ushqimin e fėrguar vetėm nė raste tė rralla. Vezėt lejohen, por jo mė tepėr se dy nė javė.
Kolesteroli
Kolesteroli, yndyra qė shpesh fajėsohet nga ushqimi, ėshtė armiku kryesor i arterieve. Tė mbahet kolesterina nėn kontroll, do tė thotė tė pengohen yndyrat e tepėrta tė depėrtojnė nė gjak, e kjo pėr tė mirėn e shėndetit tė zemrės, trurit dhe enėve tė gjakut. Njė pjesė e kolesterolit vjen nga brenda, ndėrsa njė pjesė nėpėrmjet ushqimit. Me ushqim pėrkatės mund tė ndikohet nė tė dy proceset dhe tė zvogėlohet sasia e yndyrave.
Fajtori kryesor mishi
Mishi pėrmban sasi tė mėdha tė kolesterolit, mirėpo ai nuk duhet evituar plotėsisht. Mjafton qė ta kufizojmė nė dy-tri herė nė javė dhe tė zgjidhen pjesėt pa yndyrė, tė zvogėlohen porcionet dhe tė shfrytėzohet mėnyra e pėrgatitjes.
Sa mė shumė peshk
Peshku pėrmban shumė mė pak yndyra dhe kolesterinė, sesa mishi i kafshėve dhe shpezėve, prandaj mund tė hahet 3-4 herė nė javė.
Vajrat e bimėve
Disa vajra bimore (prej misrit, grurit, lulediellit, sojės dhe kikirikut) janė bar i vėrtetė nė ushqimin tonė, sepse ndalin biosintezėn e brendshme tė kolesterinės (edhe pemėt e freskėta dhe perimet pėrmbajnė molekule, tė cilat ndalin kėtė enzimė, ndėrmjetės nė biosintezėn e kolesterolit). Vajrat e bimėve janė shumė tė rėndėsishėm, sepse janė tė pasur me thartira gjysmė tė yndyrshme.
Ushqimi qė rekomandohet: Brumėrat, orizi, patatja, peshku dhe drithėrat.
Ushqimi qė duhet kufizuar: Mishi i kuq, vezėt, alkooli.
Ushqimi qe nuk duhet perdorur: Gjalpi, dhjami, qumeshti i yndyrshem, ushqimi i ferguar, yndyra e mishit, djatherat e yndyrshem, sallamet, pijet e forta alkoolike dhe likeri
... Korrieri ...