Zemra si organ muskulor luan rolin e pompės e cila e shtyn gjakun ne qarkullim.
Zemra,arteriet,venat dhe kapilarėt formojnė sistem tė mbyllur te gjakut. Zemra ėshtė organ i zgavruar muskulor i pėrbėrė prej dy zgavrave me te vogla-veshėza dhe ne dy zgavra me te mėdha-barkushe, te cilėt tkurren dhe shtrihen duke e detyruar gjakun te qarkulloje.
Arteriet janė enė elastike te gjakut , te cilat gjakun e largojnė nga zemra.
Venat janė enė te buta elastike tė cilat e sjellin gjakun ne zemėr.
Puna e muskujve dhe organeve tė tjera e shtyjnė gjakun nėpėr to. Kapilarėt e gjakut janė enėt mė tė holla tė gjakut pėrmes tė cilave bėhet kėmbimi i materieve ushqyese nė gjak.
Kujdesi nga dėmtimet e zemrės dhe gjakut :
LEUKEMIA - ėshtė sėmundja mė e rėndė e gjakut nė ē'rast pėr njė herė rritet numri i rruazave tė bardha tė gjakut dhe zvogėlohet numri i rruazave tė kuqe. Shkaku i kėsaj sėmundjeje akoma nuk dihet , por paramendohet qė tė ketė prejardhje VIRUSALE.
ZEMRA E ZGJERUAR - paraqet dobėsimin e muskulit tė zemrės i cili ngaldalshėm dhe dobėt kontrakton dhe me kėtė dobėsohet qarkullimi i gjakut dhe organet nuk kanė oksigjen tė mjaftuar. Si pasojė e kėtyre mungesave paraqitet dobėsimi i pėrgjithshėm i organizmit.
MIOKARDITI - ėshtė ndezje e pėrgjithshme e muskulit tė zemrės , gjė qė paraqitet si rezultat i sėmundjeve tė tjera , ndonjė infeksion mė i madh - gripi , reumatizmi i dhėmbėve , bajameve etj.
INFARKTI - ėshtė vdekje e njė pjese tė indit muskulor tė zemrės. Kjo sėmundje paraqitet nga mbyllja e ndonjė dege tė arterieve tė cilat ushqejnė zemrėn , gjatė kontraksionit (ngushtimit) momental tė arterieve, ndonjė plasaritje e arterieve e percjellur me gjak derdhje , gjatė streseve ose si pasojė e shtypjes sė lartė. Nė kėto raste indi muskulor ose njė pjesė e zemrės mbetet pa ushqim dhe pa oksigjen, gjė qė shkakton qė ajo pjesė e muskulit tė zemrės tė vdes. Infarkti pėrcillet me dhimbje tė renda. Ka raste kur zemra ndėrpret punėn dhe shkaktohet vdekje.
ARITMIA - ėshtė rrahje e shpejtė dhe e ngadalshme e zemrės ose rrahje e pėrzier e ngadalėsuar dhe e shpejtesuar me kėrcime dhe ndėrprerje te rrahjeve.Kjo dukuri ėshtė pasoje e kontrolles se dis'harmonizuar te ngacmimeve nervore te punės se zemrės te cilat e kane prejardhjen nga qendrat e sistemit nervor.
ATEROSKLEROZA - ėshtė grumbullimi i materieve te yndyrshme dhe kripėrat e kalciumit ne brendi ne muret e arterieve ne ērast vjen deri te mbyllja e tyre dhe zvogėlimi i qarkullimit te gjakut me shumė pasoja si dhe zmadhimi i shtypjes te gjakut e cila mund te shkaktohet edhe nga gjendjet nervore,streset etj.
EMBOLIA - ėshtė mbyllja e ndonjė arterie te trurit njė lloj si INFARKTI tė zemrės. Kjo shkakton dėmtimin e ndonjė qendre dhe me kėtė rast paraqitet paraliza ose vdekja...
Zemra,arteriet,venat dhe kapilarėt formojnė sistem tė mbyllur te gjakut. Zemra ėshtė organ i zgavruar muskulor i pėrbėrė prej dy zgavrave me te vogla-veshėza dhe ne dy zgavra me te mėdha-barkushe, te cilėt tkurren dhe shtrihen duke e detyruar gjakun te qarkulloje.
Arteriet janė enė elastike te gjakut , te cilat gjakun e largojnė nga zemra.
Venat janė enė te buta elastike tė cilat e sjellin gjakun ne zemėr.
Puna e muskujve dhe organeve tė tjera e shtyjnė gjakun nėpėr to. Kapilarėt e gjakut janė enėt mė tė holla tė gjakut pėrmes tė cilave bėhet kėmbimi i materieve ushqyese nė gjak.
Kujdesi nga dėmtimet e zemrės dhe gjakut :
LEUKEMIA - ėshtė sėmundja mė e rėndė e gjakut nė ē'rast pėr njė herė rritet numri i rruazave tė bardha tė gjakut dhe zvogėlohet numri i rruazave tė kuqe. Shkaku i kėsaj sėmundjeje akoma nuk dihet , por paramendohet qė tė ketė prejardhje VIRUSALE.
ZEMRA E ZGJERUAR - paraqet dobėsimin e muskulit tė zemrės i cili ngaldalshėm dhe dobėt kontrakton dhe me kėtė dobėsohet qarkullimi i gjakut dhe organet nuk kanė oksigjen tė mjaftuar. Si pasojė e kėtyre mungesave paraqitet dobėsimi i pėrgjithshėm i organizmit.
MIOKARDITI - ėshtė ndezje e pėrgjithshme e muskulit tė zemrės , gjė qė paraqitet si rezultat i sėmundjeve tė tjera , ndonjė infeksion mė i madh - gripi , reumatizmi i dhėmbėve , bajameve etj.
INFARKTI - ėshtė vdekje e njė pjese tė indit muskulor tė zemrės. Kjo sėmundje paraqitet nga mbyllja e ndonjė dege tė arterieve tė cilat ushqejnė zemrėn , gjatė kontraksionit (ngushtimit) momental tė arterieve, ndonjė plasaritje e arterieve e percjellur me gjak derdhje , gjatė streseve ose si pasojė e shtypjes sė lartė. Nė kėto raste indi muskulor ose njė pjesė e zemrės mbetet pa ushqim dhe pa oksigjen, gjė qė shkakton qė ajo pjesė e muskulit tė zemrės tė vdes. Infarkti pėrcillet me dhimbje tė renda. Ka raste kur zemra ndėrpret punėn dhe shkaktohet vdekje.
ARITMIA - ėshtė rrahje e shpejtė dhe e ngadalshme e zemrės ose rrahje e pėrzier e ngadalėsuar dhe e shpejtesuar me kėrcime dhe ndėrprerje te rrahjeve.Kjo dukuri ėshtė pasoje e kontrolles se dis'harmonizuar te ngacmimeve nervore te punės se zemrės te cilat e kane prejardhjen nga qendrat e sistemit nervor.
ATEROSKLEROZA - ėshtė grumbullimi i materieve te yndyrshme dhe kripėrat e kalciumit ne brendi ne muret e arterieve ne ērast vjen deri te mbyllja e tyre dhe zvogėlimi i qarkullimit te gjakut me shumė pasoja si dhe zmadhimi i shtypjes te gjakut e cila mund te shkaktohet edhe nga gjendjet nervore,streset etj.
EMBOLIA - ėshtė mbyllja e ndonjė arterie te trurit njė lloj si INFARKTI tė zemrės. Kjo shkakton dėmtimin e ndonjė qendre dhe me kėtė rast paraqitet paraliza ose vdekja...