Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Ky artikull do tė shpjegojė dhjetė konceptet bazė qė tė gjithė ne duhet ti njohim pėr most u ndjerė nė siklet kur flitet pėr shkencė dhe tė kuptojmė tė rejat pėr tė cilat flasin burimet e informacionit. Ėshtė njė listė pashmangshmėrisht arbitrare e cila bazohet nė tre shkencat bazė: biologjia, fizika dhe kimia. Jashtė kėsaj liste kanė mbetur disa teori qė janė tė famshme por kėtu shihet qartė se shkencėtarėt bihen mjaftė mirė dakortė me idetė e tyre nė krahasim me kritikėt letrarė. Nė faktė kjo listė me dhjetė teoritė bazė ėshtė formuluar mė kollaj se sa do tė formulohej pėrshėmbull lista e dhjetė romanėve mė tė mirė tė viteve 1900. Normalisht duhen bėrė shumė thjeshtėzime dhe shkurtime pėr tė pėrmbledhur koncepte pėr tė cilat janė derdhur lumenj boje. Duke lexuar kėtė artikull, lexuhesit dohet tė reagojnė me njė koment tė tipit: "Ah, kuptova, nė fund tė fundit nuk ėshtė aq e vėshtirė se sa e mendoja mė parė". Veē se ėshtė dhėnė njė pėrkufizim elementar i ēdo koncepti, ėshtė munduar tė shpjegohet rėndėsia e tij dhe se cilat janė prospektivat e ardhshme nė atė fushė.
Mė e rėndėsishmja ėshtė qė shkencėn mos ta marrim tepėr seriozisht. Nė faktė ėshtė pretendohet se fėmijėt nuk interesohen mė pėr shkencėn nė momentin kur ajo nuk ėshtė mė zbavitėse. Shkenca nuk duhet parė si njė seri faktesh tė mėrzitėshme por si njė bashkėsi ideshė entuziazmante. Ato janė njė oqean i madh eksperiencash njerėzore. Nuk ėshtė e rėndėsishme qė tė gjithė tė dinė gjithēka pėr shkencėn por cilido prej nesh duhet tė jetė nė gjėndje tė bėjė pyetjen: "Si shpjegohet?". Pėrtej interest intelektual ka njė miljon motive praktike pėr tė cilat ēdo qytetar duhet tė ketė njė njohuri elementare tė paktėn pėr tre shkencat bazė.
Evolucioni
1Teoria e evolucionit ėshtė e vlefshme sot po aq sa ishte edhe 150 vite mė parė, kur Ēarls Darvin e ilustroi me njė elegancė tė madhe nė librin "Origjina e specieve". Mekanizmi i evolucionit varet nga fakti se nė tė gjithė organizmat, nga mikrobet te qėniet njerėzore janė vėnė re ndryshime tė vogla qė transmetohen nė mėnyrė trashėguese. Nė kėtė mėnyrė tė gjithė pjesėtarėt e njė gjenerate tė re janė paksa tė ndryshėm nga paraardhėsit e tyre. Pjesa mė e madhe e ndryshimeve ka njė efekt asnjanės ose negative nė kapacitetin e organizmit pėr tė mbijetuar dhe pėr tu riprodhuar por mbitėgjitha vihet re njė ndryshim qė rrit kapacitetin e tij pėr tė jetuar mė mirė nė ambjentin se ku ndodhet. Kėtp lloj ndryshimesh pozitive kanė tendencėn pėr tu pėrhapur ndėrmjet popujve tė ndryshėm. Njė karakteristikė e rėndėsishme e evolucionit darvinian ėshtė se fokusohet mbi individėt nė veēanti. Nuk egziston njė mekanizėm i pėrzgjedhjes natyrore nė gjėndje tė modifikojė njė specie nė kompleksitetin e saj, kjo mund tė ndodh ndėrmjet grumbullimit tė ndryshimeve qė sjellin si rrjedhojė mbijetesėn e individėve mė tė pėrshtatshėm.
Ritmi i evolucionit varion ndėrmjet tipeve tė ndryshėm tė organizmave jetokė dhe ambjenteve tė ndryshme nė tė cilat ndodhen ato. Kur presioni ėshtėi madh evolucioni ėshtė akoma mė i shpejtė. Pėr shėmbull, kur bakteriet ekspozohen ndaj antibjotikėve, mutacionet qė do ti rezistojnė ilaēit mund tė lindin dhe tė pėrhapen nė njė reze tė gjerė me anė tė popullsisė, brėnda pak muajve. Gjithsesi biologėt duhet tė punojnė akoma shumė pėr tė ndėrtuar historinė e evolucionit. Pyetjet e mėdha qė akoma nuk kanė gjetur pėrgjigje janė: si lindi jeta, pse evolucioni ka hasur njė pėrshpejtim gjatė disa periudhave gjeologjike dhe cilėt faktorė i kanė dhėnė origjinė inteligjencės njerėzore?
Gjenet dhe DNA
2Darvini nuk e njihte mekanizmin biokimik tė evolucionit, por gjenetika e viteve nėntėqind ka dėshmuar se njėsia bazė e trashėgimisė ėshtė gjeni i cili pėrbėhet nga DNA-ja. Kemi dy kopje secila nga njėri prind me rreth 20 mijė gjene njerėzor. Nėse njė nga tė dyja ėshtė e dėmtuar, tjetra mundohet tė kompensojė dėmin e shkaktuar. Falė Franciz Krik dhe Xhejms Uatson, qė nga viti 1953 dimė se Dna-ja ka njė strukturė e cila formohet nga dy spirale tė cilat lidhen me disa njėsi biokimike. Egzistojnė katėr tipe tė kėtyre njėsive tė njohura me shkronjėn e parė tė emrave tė tyre: G, A, C dhe T. Nė njė model molecular tė Dna-sė duken si njė shkallėz e pėrdredhur nė vetėvete.
Kodi gjenetik ėshtė i njėjti pėr tė gjitha krijesat e gjalla. Sekuenca e njėsive biokimikė tė Dna-sė tė lartėpėrmėndur pėrkėthehet nė aminoacide, ato ēfarė formojnė proteinat (proteinat janė molekulat biologjike qė bėjnė pjesėn mė tė madhe tė punės brėnda njė trupi jetik). Mutacionet e rastėsishme tė Dna-sė, bashkė me pėrzierjen e gjeneve qė verifikohet ndėrmjet riprodhimit seksual, bėjnė tė mundur variacionet qė mundėsojnė evolucionin.
Big Bang
3Qė prej gjysėm shekulli big bang ėshtė modeli kozmologjik standart i university. Sipas kėsaj teorie i gjithė materiali dhe energjia kanė prejardhur nga njė "rrallėsi" fillestare dėndėsie dhe temperature infinite. Qė nga momenti i big bang, universi vazhdon tė shpėrndahet dhe tė ftohet.
Provat qė mbėshtesin teorinė e big bang janė tre. Nė rradhė tė parė, galaksitė largohen prej nesh me njė shpejtėsi nė proporcion me distancėn e tyre, gjė qė bėn tė kuptosh se shpėrndarja ka nisur nga njė pikė e vetme. E dyta tregon se universi ėshtė i pushtuar nga njė "rezatim kozmik" qė pretendohet se ėshtė njė rezatim i dobėt i mbetur nga energjia e big bang. Dhe i treti provon se sasia e elementėve kimik mė tė zakonshėm qė janė vėzhguar nga astronomėt nė hapsirė, kanė njė ngjashmėri tė ngyshtė me eksplorimet e big bang. Ndėrsa se ēfarė ka pasur pėrpara big bangut, nė mėnyrė shkencore nuk mund tė shpjegohet por kjo nuk i ka penguar shkencėtarėt qė ta bėjnė njė pyetje tė tillė. Sipas njė hipoteze shumė popullore, mund tė egzistoj njė numėr i pafund universesh, ku secili prej tyre gėzon ligje fizike ndoshta pak tė ndryshme nga ajo e dikujt tjetėr. Gjithsesi sot, kozmologėt besojnė se universi ynė do tė vazhdoj tė shpėrndahet deri sa tė humbasė nė njė azgjė tė ftohtė dhe tė shkretė. Megjithatė kozmologjia ėshtė njė nga sektorėt mė pak tė parashikueshėm. Nė dhjetė vitet e ardhshėm, njė gjeneratė e re teleskopėsh qiellorė dhe tokėsorė do tė na lejojnė tė mbledhim mė shumė informacione tė cilat do tė na njohin mė shumė me universin tonė.
Relativiteti
4Nėse Ēarls Darvin dhe teoria e tij e evolucionit janė simbolet e mėdhaja tė shkencės nė vitet 1800, Albert Ajnshtain dhe relativiteti janė ato tė viteve 1900. Teoria e relativitetit u publikua nė dy pjesė tė cilat ndikuan shumė nė zhvillimet e mėtejshme tė fizikės dhe kozmologjisė.
Teoria e relativitetit special, e publikuar nė vitin 1905, tregonte se koha dhe distanca nuk janė absolute por varen nga lėvizja e vėzhguesit. Nė bazė tė kėtij relativiteti special lind formula e famshme e=mc2, nė tė cilėn e-ja pėrfaqėson energjinė, m-ja masėn dhe c-ja shpejtėsinė e dritės. Formula tregon se masa dhe energjia janė tė barrazvlefshme, qė shpejtėsia e dritės nė hapsirė ėshtė e njėjtė pėr tė gjithė vėzhguesit nė ēfarėdolloj rrethane dhe se azgjė nuk mund tė udhėtojė mė shpejtė se shpejtėsia e dritės (300 mijė kilometra pėr sekond).
Teoria e relativitetit tė pėrgjithshėm, e publikuar nė vitin 1915, shpjegonte edhe ēėshtjen e gravitetit duke treguar se objektet e rėnda shtrėmbėrojnė sipėrfaqen e hapsirės dhe tė kohės me fushat e tyre gravitacionale. Relativiteti i pėrgjithshėm u vėrtetua si teori pas testit tė parė nė vitin 1919 gjatė njė eklipsi tė diellit, ku teleskopėt treguan disa reze dritė qė vinin nga yje shumė tė largėt drita e tė cilėve :thyhej" nga graviteti i diellit. Diēka tjetėr e vėrtetuar kohė mė vonė ėshtė egzistenca e vrimave tė zeza branda galaksive dhe qė prej tyre, pėr shkak tė gravitetit shumė tė madh, nuk del as dritė e as material. Pėrsa i pėrketė tė ardhmes, askush nuk mund ta parashikojė atė nė kėtė aspekt. Sfida e madhe qė teoria e fizikės nuk ka arrituar ta pėrfundojė akoma kombinimin e relativitetit me mekanikėn e kuanteve. Kėto dy teori kanė njė vėshtirėsi pėr tė bashkėjetuar pa njė bazė tė pėrbashkėt. Ndoshta njė ditė njė tjetėr Ajnshtain do tė gjejė teorinė e madhe qė do ti bashkojė.
Mekanika e kuanteve
5Mekanika e kuanteve ėshtė zhvilluar paralelisht me teorinė e relativitetit. Madje mekanika e kuanteve ėshtė njė fushė mė e gjėrė se sa relativiteti dhe ėshtė akoma mė e vėshtirė pėr tu shpjeguar. Kėtė kompleksitet e vėrtetojnė edhe dy citime kontradiktore nga dy fizikantė tė shquar.
Biels Bohr: "Nėse mekanika e kuanteve nuk ju ka tronditur thellėsisht, atėherė nuk e keni kuptuar mirė".
Riēard Finman: "Besoj se mund tė them pa asnjė druajtje se askush nuk e kupton mekanikėn e kuanteve".
Nėse teoria e relativitetit shpjegon dhe merret me fenomene tė shkallės sė lartė tė syudjuar nga astronomė dhe kozmologė, mekanika e kuanteve bėhet e rėndėsishme sidomos nė rastet e objekteve tepėr tė vegjėl. Koncepti kyē i kėsaj teorie ėshtė qė, energjia dhe materiali nuk formojnė njė vazhdueshmėri por janė tė pėrbėrė nga paketa tė quajtura kuante. Ndėrsa koncepti i dytė i rėndėsishėm ėshtė ai i valė-grimcė: grimcat subatomike , pram und tė konsiderohen edhe si valė por edhe si grimca. E njėjta dritė ėshtė njė fluks grimcash, pra fotonesh dhe njė seri valėsh.
Brėnda tridhjetė vjetėsh arritja mė e rėndėsishme e mekanikės sė kuanteve mund tė jetė njehsimi kuantistik pėr prodhimin e kompjuterave tepėr tė fuqishėm krahasuar me ata aktualė. Njė tjetėr prespektivė por shumė e largėt ėshtė ajo pėr tė transferuar materialin nga njė vėnd nė tjetrin pa pasur nėvojė tė udhėtosh nė hapsrirė apo nė kohė.
Rezatimi
6Shpesh njerėzit tremben kur dėgjojnė tė flitet pėr rezatim, sepse kėtė term e kemi personalizuar vetėm me ato materialet radioaktive, incidentet apo alarmed radioaktive. Edhe pse nė disa raste mund tė jenė vdekjeprurėse, rezatimet ndodhen kudo dhe madje janė tė domosdoshme pėr vetė jetėn. Tė gjitha llojet e rezatimeve janė tė pėrbėra nga energji qė udhėton nė hapsirė. Rezatimet elektromanjetike janė valė drite. Frekuenca e tyre mbulon njė specter qė arrin nga valėt e radios deri te rezet gama, duke kaluar pėrmesė dritės sė dukshme. Diferenza ndėrmjet tyre bazohet nė nivelin e tyre tė energjisė. Ato mė tė fortat quhen jonizues pasi mund tė prodhojnė jonium duke hequr elektrone nga atomet. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė rrezet x, rrezzet gama dhe grimcat subatomike qė prodhohen nga izotopet radioaktivė. Rezzatimet jo jonizuese janė mė pak tė fuqishme. Por energjia nuk ėshtė faktori kryesor pėr tė caktuar nivelin e rrezikut. Edhe dėndėsia dhe ndriēimi janė tė rėndėsishėm. Njė burim rrezatues jo i jonizuar por i dėndur si njė dritė e fortė lazeri mund tė jetė shumė mė e rrezikshme se sa njė masė minerali radioaktiv qė lėshon grimca tė jonizuara.
Nė vitet nė vazhdim do tė jetė mjekėsia ajo qė do tė pėrfitojė nga pėrparimi i kėsaj fushe pėr tė njohur mė mirė trupin njerėzor.
Atomet dhe reaksionet nukleare
7Atomi ėshtė pėrbėrėsi kryesor i kimikės. Emri vjen nga fjala greke atomos, qė do tė thotė e padukshme edhe pse tashmė e dimė se njė atom mund tė ndahen nė pjesė akoma mė tė vogla. Ai ka njė bėrthamė tė formuar nga protone tė ngarkuar pozitvisht dhe nga neutrone . Perreth ėshtė i rrethuar nga njė re elektronesh, pra grimca tė ngarkuara negativisht. Karakteri kimik i njė atomi mbitėgjitha varet nga numri i protoneve qė gjėnden nė bėrthamėn e tij, pra nga numri atomik.
Energjia atomike ėshtė njė burim ku shumė vėnde mendojnė tė mbėshteten nė tė ardhmen. Njė projekt prej dhjetė milion dollarėsh po ndėrtohet nė Francė: Reaktori eksperimental termonuklear ndėrkombėtar (Iter).
Molekulat dhe reaksionet kimike
8Nė Tokė atomet nuk egzistojnė tė vfetėm gati asnjėherė por gjithmonė tė bashkuar nė formėn e njė molecule. Me flajė tė tjera pjesa mė e madhe e elementeve bashkohet pėr tė formuar objekte. Kimia studjon reaksionet qė krijojnė dhe modifikojnė lidhjet ndėrmjet atomeve. Kimika organike mė shumė interesohet pėr karbonin i cili ėshtė nė gjėndje tė formojė mė shumė pėrbėrje nga cilido tjetėr element. Molekulat mė tė rėndėsishme tė jetės, proteinat dhe Dna-ja, janė zinxhirė tė gjatė atomesh karboni tė lidhura me element tė tjerė, nė veēanti me hidrogjenin, oksigjenin dhe azotin. Tė gjitha reaksionet kimike leshojnė njė energji tė caktuar. Pjesa mė e madhe e kėtyre energjive shpesh vjen nė formė nxehtėsie: trupi ynė ngrohet nga reaksione organike tė cilat vijnė nga oksidimi i ushqimit qė hamė. Shumė reaksione kanė nevojė pėr njė shtytje kimike. Kjo shtytje bėhet me anė tė njė katalizatori. Enzimat janė katalizatorėt biologjik prej tė cilėve varet jeta.
Dixhitali
9Bota e llogaritjeve, e telekomunikacionit dhe e elektronikės tashmė po bėhet totalishtė dixhitale. Informacionet si pėr shėmbull zėri njerėzor, imazhet televizive ose programet informatike, magazinohen dhe pėrpunohen nė formėn e disa shifrave binare ose ndryshe bit (0 dhe 1). Bota reale nė faktė pėrdor sinjale analogjike. Pra ajo qė dėgjojmė ose shikojmė nuk ėshtė njė seri numrash por diēka qė varion nė mėnyrė tė vazhdueshme nė hapsirė dhe nė kohė. Kur transformohet nga ajo analogjike nė sinjale dixhitale verifikohet njė humbje informacioni, kjo sepse tė dixhitalizosh do tė thotė tė marrėsh njė kampion tė orignjinalit dhe jo ta transmetosh tė gjithė atė. Por kjo humbje ja vlen pasi tė dhėnat dixhitale janė mė tė thjeshta pėr tu trasmetuar, magazinuar dhe pėrpunuar nė mėnyrė elektronike.
Tė dhėnat statistikore
10Kėrkuesit kanė nevojė pėr njė metodė statistikore pėr tė stabilizuar nėse disa raporte janė reale apo tė rastėsishme. Qė nga vitet njėzetė egzistojnė disa metoda matematikore qė lejojnė tė llogarisėsh probabilitetet qė rezultati i njė eksperimenti ėshtė fryt i njė aksidenti statistikor apo ėshtė njė efekt real. Ky probabilitet identifikohet me shkronjėn p. Limiti brėnda tė cilit ėshtė e mundur tė konsiderosh njė rezultat real - pra statistikisht kuptimplotė - varion nga njė shkencė nė tjetrėn. pėrshėmbull nė studimet biomjekėsore vlera maksimale e p-sė ėshtė ndėrmjet 5 dhe 0,05 pėrqind. Me fjalė tė tjera probabiliteti qė rezultati tė jetė i rastesishėm duhet tė jetė mepak se njė nė 20.
Disa mėndojnė se shkenca bashkohore i jep shumė rėndėsi tė dhėnave statistikore. Gjithsesi deri mė sot askush nuk ka gjetur njė alternativė tė thjeshtė pėr tė vlerėsuar rezultatet e eksperimenteve.
