nga Vizitor 9/2/2009, 04:06Si ta pėrmirėsoni mirėqenjen mendore
--------------------------------------------------------------------------------
Si ta pėrmirėsoni mirėqenjen mendore
Kjo broshurė spjegon ēka i mban njerėzit mirė me mendje, pse disa njerėz kanė shqetėsime mendore dhe ēka mund tė veproni pėr tė pėrmirėsuar mirėqenien mendore. Poashtu sugjeron si tė kujdeseni pėr dikend me probleme shėndetsore mendore pėrderisa kujdeseni pėr nevojat tuaja.
Ēka mendojme me shėndet tė mirė mendor?
Shėndet i mirė mendor nuk ėshtė diēka qė ju keni por ėshtė ajo qė bėni. Qė tė jeni me shėndet tė mirė mendor ju duhet ta vlerėsoni dhe pranoni vetėveten. Kjo do tė thotė qė:
Ju respektoni dhe kujdeseni pėr veten tuaj. Ju e duani vetėn, nuk e urreni. Ju kujdeseni pėr shėndetin tuaj fizik.
Hani mirrė,flini mirrė, ushtroni dhe bėni kėnaqėsi.
E parashihni vetėn si person me vlerė sipas drejtės tuaj. Nuk keni nevojė ta meritoni tė drejtėn e ekzistencės. Ju ekzistoni, prandaj keni tė drejtė pėr ekzistim.
Gjykoni veten sipas standardeve tė arsyeshme. Mos e detyroni veten me qėllimė tė pamundshme, si pėr shembull Unė duhet tė jem i pėrsosur nė ēdo veprim, dhe mos e dėnoni vetėn nėse nuk ia arritni.
Nėse ju nuk e pranoni dhe vlerėsoni vetėn, gjithmonė do tė frikėsoheni se njerėzit tjerė nuk ju pranojnė. Qė ti ndaloni njerėzit tė shohin se sa tė papranueshėm jeni, ju shkėputeni nga ata, kėshtu qė mbeteni gjithmonė tė frikėsuar dhe tė vetmuar. Nėse ju e vlerėsoni vetėn nuk pritni pėr mospranimin e njerėzve tjerė. Nuk frikėsoheni nga njerėzit e tjerė. Ju mund tė jeni mendje hapur kėshtu qė tė kėnaqeni me marrėdhėnie tė mira njerėzore. Nėse e pranoni dhe e vlerėsoni vetėveten, ju jeni nė gjendje tė ndjeheni tė qetė dhe tė kėnaqeni pa ndjenjė faji. Kur ballafaqoheni me probleme ju e dini qė pa marrė parasysh sa e vėshtirė ėshtė situata juaj, ju mund ta pėrballoni. Si e parshohim vetėn ėshtė e rėndėsishme pėr ēdo vendim tė marrė.
Njerėzit tė cilėt e pranojnė dhe vlerėsojnė vetėveten e pėrballojnė jetėn. tjerėt jo?
Pse disa persona pasojnė shqetėsime mentale dhe tė
Ne vuajmė nga shqetėsimet mentale, nėse nuk e pranojmė dhe vlerėsojmė vetėn. Keto mendime zakonisht vijnė qysh nga fėmijėria kur ne kemi vendosur se nuk jemi tė mirė dhe tė papranueshėm, pėrndryshe familja jonė nuk do tė na kishte trajtuar nė atė mėnyrė. Kjo e bėn shumė tė vėshtirė pėr ne ti pėrballojmė vėshtėrsit dhe fatkeqėsit qė hasim.
Tė gjithė ne rritemi me ide tė caktuara se kush jemi, cila ishte dhe ēka do tė jetė jeta jonė dhe se ēfarė ėshtė bota. Kėto ide burrojnė nga pėrvojat e kaluara dhe nga ajo se dy njerėz kur nuk mund ti kenė pėrvojat e njėjta, dy njerėz kurrė nuk mund ti shohin gjėrat pikėrisht nė tė njejtėn mėnyrė. Idetė tona nuk janė aq tė sakta se ēka ėshtė duke ndodhur rreth nesh, por supozime apo teori tė caktuara se ēka ndodhė. Nėse ne rritemi duke besuar se bota ėshtė ajo se si e shohim. Ne pastaj tronditemi shumė kur mėsojmė se gjėrat nuk janė ashtu si kemi menduar dhe mendimet e mėparshme kanė qenė tė gabueshme.
Kurdo qė hasim nė fatkeqėsi tė papritur, kur ndodhin mosmarrėveshje serioze ne zbulojmė se jeta jonė nuk ėshtė ajo ēka kemi menduar por ēka jeta ėshtė nė tė vėrtet. Si shumė amerikan ndoshta ne kemi menduar se jeta ėshtė e sigurt dhe e qetė, dhe pastaj kemi pėsuar sulm nga teroristėt. Ne ndoshta kemi menduar se do ta kalojmė jetėn me njė person tė veēantė, por ky person shkon nga ne, apo vdes. Ndoshta ne jemi rritur duke besuar se nėse sillemi mirė asgjė e keqe nuk do tė ndodhė, prapėseprap ndodh.
Kurdo qė kuptojmė se kemi bėrė gabim tė madh, ne fillojmė tė dyshojmė pėr ēdo vedim qė kemi marrė. Atėherė fillojmė tė ndjehemi shumė tė dobėt. Ndjehemi sikurse jemi duke u shkatėruar, copėtuar, duke u zhdukur. Nėse ne e vlerėsojmė dhe pranojmė vetėveten, ne kemi siguri nė vetėn tonė edhe nėse jemi tė frikėsuar ne e sigurojme vetėn se kjo ndjenjė do tė kalojė dhe se mund ti pėrballojmė vėshtėrsit dhe ēkado qė vjen. Nėse ne nuk e vlerėsojmė vetėn tonė dhe nuk ndjehemi pozitiv atehere pason ndjenja e shkatėrrimit personal.
Ne ndjehemi tė fshirė dhe tė zhdukur si pikė e ujit nė oqean. Kjo na bėnė shumė tė tmerruar.
Ēdoherė kur friksohemi se do tė shkatėrohemi, ne duhet tė gjejmė mbrojtje pėr ta mbajtur vetėn. Sa mė keq qė ndjehemi pėr vetėn mė vėshtirė e kemi tė gjejmė mbrojtje.
Mėnyrat e mbrojtjes pėrfshijnė:
dėmtimin e trupit tonė duke shkaktuar plagė ose duke mos ngrėnė
fajėsimi i vetės dhe depresioni
duke gjetur shkakun e frikės tonė nė rrethin tone dhe tė frigohemi tė dalim jashtė
duke bėrė punė mė shumė e mė shumė
munduar tė bėjmė ēdo gjė tė sigurt duke pastruar nė mėnyrė obsesive dhe kontrolluar
duke u mbyllur nė botėn tonė tė brendshme dhe duke heq dorė gjejmė kuptim pėr botėn rreth nesh si njerėzit tjerė. Si zavedėsim, sė shpejti pa vetėdije gjejmė njė mbrojtje se si e shohim vetėvetėn dhe botėn tonė. Pėr shembull nėse ne jemi tė mėsuar ta fajsojmė vetėveten pėr ēdo gjė qė shkon keq, ju e fajsoni vetėveten pėr atė fatkeqsi qė ndodhė.
--------------------------------------------------------------------------------
Si ta pėrmirėsoni mirėqenjen mendore
Kjo broshurė spjegon ēka i mban njerėzit mirė me mendje, pse disa njerėz kanė shqetėsime mendore dhe ēka mund tė veproni pėr tė pėrmirėsuar mirėqenien mendore. Poashtu sugjeron si tė kujdeseni pėr dikend me probleme shėndetsore mendore pėrderisa kujdeseni pėr nevojat tuaja.
Ēka mendojme me shėndet tė mirė mendor?
Shėndet i mirė mendor nuk ėshtė diēka qė ju keni por ėshtė ajo qė bėni. Qė tė jeni me shėndet tė mirė mendor ju duhet ta vlerėsoni dhe pranoni vetėveten. Kjo do tė thotė qė:
Ju respektoni dhe kujdeseni pėr veten tuaj. Ju e duani vetėn, nuk e urreni. Ju kujdeseni pėr shėndetin tuaj fizik.
Hani mirrė,flini mirrė, ushtroni dhe bėni kėnaqėsi.
E parashihni vetėn si person me vlerė sipas drejtės tuaj. Nuk keni nevojė ta meritoni tė drejtėn e ekzistencės. Ju ekzistoni, prandaj keni tė drejtė pėr ekzistim.
Gjykoni veten sipas standardeve tė arsyeshme. Mos e detyroni veten me qėllimė tė pamundshme, si pėr shembull Unė duhet tė jem i pėrsosur nė ēdo veprim, dhe mos e dėnoni vetėn nėse nuk ia arritni.
Nėse ju nuk e pranoni dhe vlerėsoni vetėn, gjithmonė do tė frikėsoheni se njerėzit tjerė nuk ju pranojnė. Qė ti ndaloni njerėzit tė shohin se sa tė papranueshėm jeni, ju shkėputeni nga ata, kėshtu qė mbeteni gjithmonė tė frikėsuar dhe tė vetmuar. Nėse ju e vlerėsoni vetėn nuk pritni pėr mospranimin e njerėzve tjerė. Nuk frikėsoheni nga njerėzit e tjerė. Ju mund tė jeni mendje hapur kėshtu qė tė kėnaqeni me marrėdhėnie tė mira njerėzore. Nėse e pranoni dhe e vlerėsoni vetėveten, ju jeni nė gjendje tė ndjeheni tė qetė dhe tė kėnaqeni pa ndjenjė faji. Kur ballafaqoheni me probleme ju e dini qė pa marrė parasysh sa e vėshtirė ėshtė situata juaj, ju mund ta pėrballoni. Si e parshohim vetėn ėshtė e rėndėsishme pėr ēdo vendim tė marrė.
Njerėzit tė cilėt e pranojnė dhe vlerėsojnė vetėveten e pėrballojnė jetėn. tjerėt jo?
Pse disa persona pasojnė shqetėsime mentale dhe tė
Ne vuajmė nga shqetėsimet mentale, nėse nuk e pranojmė dhe vlerėsojmė vetėn. Keto mendime zakonisht vijnė qysh nga fėmijėria kur ne kemi vendosur se nuk jemi tė mirė dhe tė papranueshėm, pėrndryshe familja jonė nuk do tė na kishte trajtuar nė atė mėnyrė. Kjo e bėn shumė tė vėshtirė pėr ne ti pėrballojmė vėshtėrsit dhe fatkeqėsit qė hasim.
Tė gjithė ne rritemi me ide tė caktuara se kush jemi, cila ishte dhe ēka do tė jetė jeta jonė dhe se ēfarė ėshtė bota. Kėto ide burrojnė nga pėrvojat e kaluara dhe nga ajo se dy njerėz kur nuk mund ti kenė pėrvojat e njėjta, dy njerėz kurrė nuk mund ti shohin gjėrat pikėrisht nė tė njejtėn mėnyrė. Idetė tona nuk janė aq tė sakta se ēka ėshtė duke ndodhur rreth nesh, por supozime apo teori tė caktuara se ēka ndodhė. Nėse ne rritemi duke besuar se bota ėshtė ajo se si e shohim. Ne pastaj tronditemi shumė kur mėsojmė se gjėrat nuk janė ashtu si kemi menduar dhe mendimet e mėparshme kanė qenė tė gabueshme.
Kurdo qė hasim nė fatkeqėsi tė papritur, kur ndodhin mosmarrėveshje serioze ne zbulojmė se jeta jonė nuk ėshtė ajo ēka kemi menduar por ēka jeta ėshtė nė tė vėrtet. Si shumė amerikan ndoshta ne kemi menduar se jeta ėshtė e sigurt dhe e qetė, dhe pastaj kemi pėsuar sulm nga teroristėt. Ne ndoshta kemi menduar se do ta kalojmė jetėn me njė person tė veēantė, por ky person shkon nga ne, apo vdes. Ndoshta ne jemi rritur duke besuar se nėse sillemi mirė asgjė e keqe nuk do tė ndodhė, prapėseprap ndodh.
Kurdo qė kuptojmė se kemi bėrė gabim tė madh, ne fillojmė tė dyshojmė pėr ēdo vedim qė kemi marrė. Atėherė fillojmė tė ndjehemi shumė tė dobėt. Ndjehemi sikurse jemi duke u shkatėruar, copėtuar, duke u zhdukur. Nėse ne e vlerėsojmė dhe pranojmė vetėveten, ne kemi siguri nė vetėn tonė edhe nėse jemi tė frikėsuar ne e sigurojme vetėn se kjo ndjenjė do tė kalojė dhe se mund ti pėrballojmė vėshtėrsit dhe ēkado qė vjen. Nėse ne nuk e vlerėsojmė vetėn tonė dhe nuk ndjehemi pozitiv atehere pason ndjenja e shkatėrrimit personal.
Ne ndjehemi tė fshirė dhe tė zhdukur si pikė e ujit nė oqean. Kjo na bėnė shumė tė tmerruar.
Ēdoherė kur friksohemi se do tė shkatėrohemi, ne duhet tė gjejmė mbrojtje pėr ta mbajtur vetėn. Sa mė keq qė ndjehemi pėr vetėn mė vėshtirė e kemi tė gjejmė mbrojtje.
Mėnyrat e mbrojtjes pėrfshijnė:
dėmtimin e trupit tonė duke shkaktuar plagė ose duke mos ngrėnė
fajėsimi i vetės dhe depresioni
duke gjetur shkakun e frikės tonė nė rrethin tone dhe tė frigohemi tė dalim jashtė
duke bėrė punė mė shumė e mė shumė
munduar tė bėjmė ēdo gjė tė sigurt duke pastruar nė mėnyrė obsesive dhe kontrolluar
duke u mbyllur nė botėn tonė tė brendshme dhe duke heq dorė gjejmė kuptim pėr botėn rreth nesh si njerėzit tjerė. Si zavedėsim, sė shpejti pa vetėdije gjejmė njė mbrojtje se si e shohim vetėvetėn dhe botėn tonė. Pėr shembull nėse ne jemi tė mėsuar ta fajsojmė vetėveten pėr ēdo gjė qė shkon keq, ju e fajsoni vetėveten pėr atė fatkeqsi qė ndodhė.
