Lashtėsia
Ilirėt :
Prejardhja e shqiptarėve nuk ėshtė e njohur pėrfundimisht, por tė dhėnat e nxjerra nga historia dhe nga gjuhėsia, studimet arkeologjike dhe antropologjike na ēojnė nė pėrfundimin se Shqiptarėt janė pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė Ilirėve tė lashtė dhe kėta tė fundit ishin autoktonė nė trojet e banuara prej tyre. Po ashtu edhe gjuha shqipe rrjedh nga gjuha e ilirėve, kalimi nga gjuha ilire nė gjuhėn shqipe me sa duket ndodhi midis shekujve tė IV dhe VI. Disa studiues, megjithatė, i kundėrshtojnė kėto teza, duke arsyetuar se ilirėt nuk ishin autoktonė dhe se shqipja rrjedh nga njė dialekt i vdekur i gjuhės trake.
Mendohet se kultura ilire u zhvilluar nga koha e gurit dhe u shfaq nė trojet e Shqipėrisė rreth fillimit tė kohės sė bronzit, rreth 2000 p.e.s. Ilirėt nuk pėrbėnin njė popullsi uniforme, por njė pėrzierje tė shumė fiseve qė banonin nė pjesėn perėndimore tė Ballkanit, nga ēfarė sot ėshtė Sllovenia nė veri-perėndim (dhe duke pėrfshirė) zonat e Epirit, i cili shtrihej thuajse deri nė mes tė Greqisė sė sotme. Nė pėrgjithėsi, ilirėt nė zonat e larta tė Shqipėrisė ishin mė tė veēuar se ata nė zonat e ulėta dhe kultura e tyre u zhvillua mė ngadalė.
Shkrimtarė tė lashtėsisė rrėfejnė se Ilirėt ishin njerėz tė shoqėrueshėm dhe mikpritės, tė famshėm nė guximin dhe trimėrinė e tyre nė luftė. Gratė Ilire kishin me drejtėsi tė drejta tė barabarta nė gjendjen me burrat, edhe nė ēėshtjen e prijėsit tė bashkėsisė fisnore. Nė ēėshtjet e fesė, ilirėt ishin paganė (pa fe tė mirėfilltė) qė besonin nė njė jetė tė pėrtejme dhe varrosnin tė vdekurit tok me armė dhe sende tė ndryshme tė menduara pėr pėrdorim vetjak.
Toka e Ilirisė ishte e pasur nė minerale hekuri, bakri, ari, argjendi dhe ilirėt u bėnė mjeshtra nė nxjerrjen dhe pėrpunimin e metaleve. Ata ishin mjeshtra tė mėdhenj nė ndėrtimin e anijeve dhe madje detarė shumė tė aftė; nė tė vėrtetė, galerat e tyre tė lehta dhe tė shpejta tė njohura si "liburnae" ishin me njė skicim aq tė lartė saqė romakėt i trupėzuan ata nė floten e tyre si njė lloj luftanije tė quajtur "Liburnia".
Helenėt :
Nga shekulli i VIII deri nė atė tė VI p.e.s. grekėt themeluan njė varg kolonish nė truallin ilir, dy prej tyre nga mė tė spikaturit ishin Epidamnus (Durrėsi i sotėm) dhe Apollonia (afėr qytetit te Fierit). Prania e kolonive greke nė dheun e tyre i solli ilirėt nė prekje me njė qytetėrim mė tė pėrparuar, i cili i ndihmoi ata tė zhvillojnė kulturėn e tyre, ndėrsa nga ana e tyre ndikuan jetėn ekonomike dhe politike tė kolonive. Nė shekullin e III p.e.s. filluan tė dobėsohen dhe u prishėn pėrfundimisht.
Fuqimisht krahas me ngritjen e kolonive greke, fiset ilire filluan tė zhvillohen politikisht pėrkatėsisht nga njėsi (qėnie) tė vogla e tė thjeshta nė mė tė mėdha e mė tė ndėrlikuara. Nė fillim ata krijuan lidhje (ushtarake) tė pėrkohshme me njėri-tjetrin pėr qėllime mbrojtjeje dhe sulmimi, pastaj federative dhe ende mė vonė, mbretėrira. Prej tyre mbretėritė mė tė rėndėsishme, tė cilat lulėzuan nga shekulli i V deri nė atė tė II p.e.s., ishin ato tė enkelajve, taulantėve, epirjotėve dhe tė ardianėve.
Pas ndėrluftimesh pėr pjesėn mė tė mirė tė shekullit IV p.e.s. kundėr shtetit zgjerues Maqedon tė Filipit II dhe Aleksandrit tė Madh, ilirėt u pėrballuan me njė kėrcėnim mė tė madh nga fuqia rritėse e romakėve. Duke e parė truallin ilir si njė urėlidhės pėr pushtimin nė lindje tė Adriatikut, Roma sulmoi dhe mundi Ilirėt nė vitin 229 p.e.s. tė prirė nga mbretėresha Teuta dhe nga viti 168 p.e.s. vendosi njė mbikqyrje tė frytshme mbi Ilirinė.
Romakėt :
Romakėt qeverisėn Ilirinė e cila u bė krahina Illyricum pėr gjashtė shekuj. Nėn qeverisjen romake shoqėria ilire pėsoi ndryshime tė mėdha, veēanėrisht nė pamjen e saj tė jashtme lėndore (sendore, materiale). Arti dhe kultura lulėzuan, veēanėrisht nė Apolloni, shkolla filozofike e sė cilės u bė e mirnjohur nė lashtėsi. Pasoi njė shtrirje e madhe, megjithse, ilirėt i pėrballuan pėrngjasimit (pėrvetėsimit) tė kulturės romake. Kultura ilire mbijetoi, poashtu me gjuhėn ilire, megjithse shumė fjalė latine hynė nė gjuhė dhe mė vonė u bėnė pjesė e gjuhės shqipe.
Krishterimi u shfaq nė Iliri gjatė sundimit romak, rreth gjysmės sė shekullit tė I-rė. Nė fillim fesė sė re iu desh tė ndeshej me kultet lindore (orientale), mes tyre atė tė Mithra-s, perėndi persiane e dritės, e cila kishte hyrė nė truallin ilir pas gjurmėve tė rritjes ndėrvepruese me zonat lindore tė perandorisė. Pėr njė kohė tė gjatė iu desh tė hahej me perėndi tė adhuruara nga paganėt ilirė. Rritja e qėndrueshme e bashkėsisė sė krishterė nė Dyrrhachium (emri romak pėr Epidamnus) ēoi nė krijimin e njė peshkopate kėtu nė vitin 58. Mė vonė, qendra peshkopale u vendosėn nė Apollonia, Buthrotum (sot Butrint) dhe Scodra (Shkodra sot).
Me kalimin e kohės perandoria nisi tė dobėsohet, ilirėt, duke pėrfituar nga njė traditė e gjatė zakonesh dhe mjeshtrish (aftėsish) ushtarake, fitoi ndikim tė madh nė udhėheqjen ushtarake romake. Nė tė vėrtetė, disa syresh mundėn prej aty tė bėhen perandorė. Nga mesi i shekujve tė III-tė dhe tė IV-tė frerėt e perandorisė ishin pothuajse vazhdimisht nė duart e perandorėve me prejardhje ilire: Gaius Decius, Klaudius Gotikus, Aureliani, Probusi, Diokleciani dhe Konstantini i Madh.
Edituar pėr herė tė fundit nga nė 30/9/2007, 14:26, edituar 2 herė gjithsej