nga SmOoThy` 19/6/2010, 02:17
FJALA QĖ KULLON DIELLIN
Ese letrar pėr veprėn e poetit ,
Xhevahir Spahiut
Nė pesėmijėvjeēarin e Shqipėrisė, u lind poeti Xhevahir
Spahiu. Ai u lind mė 1 mars 1945 nė Malind tė Skraparit. Xhevahiri ėshtė njėri
nga poetėt mė tė fuqishėm tė letėrsisė sonė. Ai nė tė gjitha krijimet e tij
fjalėn e merr nga zemra. Poezia e Xhevahirit, ėshtė e thellė dhe e prushtė. Arti
i tij spikat nė tė gjitha trajtat.Tė gjitha poezitė e tij janė florire arti. Nė
krijimet e tij kudo reflekton gjaku i kohės sonė. / Dheu im, mos mė zezo / mos u
kthe n“shushamė / tė kam mbajtur / mbamė ?/
kėto dhe mija vargje tė tjera janė
fuqia e poetit, iliriotet e tija tė bukura./Athosi lan kėmbėt nė det/ Tomorri
lan sytė/ I dyti ėshtė i pari / I pari ėshtė i dyti/
janė kėto vargjet mė
kuptimplote tė njė poeti gjigand, me pėrmasė planetare.
Letėrsia
artistike shqipe me Xhevahirin ėshtė mė e thellė, mė e gjerė, mė e bukur.
Xhefahiri u takon poetėve tė fuqishėm tė kohės sonė./Mė ka marrė malli pėr
fytyra tė njohura / Ku i zė dita ? / Ku i zė nata ? / pyet poeti . Vullkani i
quajtur Xhevahir Spahiu, nuk e ka hallin s“i do tė vdes, as si e si
por,..kė do
ta pres nėn pemė
ēfarė tė bėj me njė mollė tė pashkundur !..Gjenia poetin e
lejon ēfarė tė dojė. Unė e njoh mikun tim poet, ai ėshtė pushuar nga tė gjithė
tė padehurit e kėsaj bote, sepse, muza, Xhevahirin e shpie tek vetja, nė mė tė
ashpren e Pegasit. Betejat e poetit nė sheshin e l e t r ė s sė bardhė nuk
rreshtin kurrė S“kam ku tė iki thotė poeti, tek fjala jam lind, dhe tek fjala mė
gjeni. Ē“tė bėj me kėtė natė jetėshkurtėr. Lufta e tė kundėrtave ėshtė beteja
jonė. Si t“i pėrgjigjem trishtimit,njė dite tė jetuar.Pyetjet janė tė
panumėrta./ Nė puthjen e sė djelės/ ka edhe tė djele tė tjera / tė moēme sa vetė
jeta e njeriut. Xhevahir Spahiu i takon katėrshit tė poetėve tė mėdhenj, Arapit,
Zhitit,Konushevcit, Aliajt. Tė gjithė reflektojnė me artin e tyre tė fuqishėm.
Fuqia e poezisė sė tij ėshtė tek e natyrshmja, tek e ashpėra e sė bukurės. Nuk
ka dashuri pėr tė gjithė njėsoj, lexoj nė mes tė vargjeve tė poetit. ajo qė
ėshtė, ėshtė kėtu, nė shpirtin e kėtyre njerėzve./ Mė thuaj xhaxha/ a janė
gjallė lisat/ apo kanė shkuar edhe ata refugjatė?/
/ Xhaxha, shko edhe njėherė
nga varret e mė thuaj / ē“bė gjyshja nėn dhe /
xhaxha, flas me ty si me njė
kėngė tė vjetėr /
E ēuditshme
/ tri kafshė / mbi katėr rrota / m“gėlltitėn sytė
/
poezia e Xhevahirit ėshtė poezi atomike, e fuqishmja e tij shtėpi e ka nė
materjen, e krejt brenda saj, fuqinė goditėse tė fjalės. Identiteti poetik i
Xhevahirit ėshtė i njėjtė me jetėn e shqiptarit. / pyet bari / ēdo tė thotė jetė
/ pyet i vrari / hyj a dal n“mesjetė /, vargjet e Xhevahirit janė shpėrthyese,
me plot figura e metafora. Krijimtaria e tij ėshtė tokėsore dhe kozmike. Poet me
pėrmasa tė mėdha. Bota shqiptare thotė poeti ėshtė e vockėl nė dukje po 50
shekuj jetė ka brenda. Eseja nuk mė lė tė shkėputem; nė jetėn e njė dite, memzi
e ruaj mėngjesin dhe mbrėmjen , se mesdita mė ikėn me yryshe tė tjera. Xhevahiri
ėshtė poet i mendimit tė lartė tė fjalės, i cili vazhdimisht shikon, dėgjon,
ėndėrron, dyshon, preket nga mendimet e tij dhe frymėzimet e pashpėrthyera.
Xhevahiri ėshtė i afėrm i gjithė poetėve. Nė orėn mė tė heshtur tė natės, ai i
flet muzės, dhe gjelbėron pemėn e jetės. Nė sheshin e letrės sė bardhė,
Xhevahiri pėrherė ėshtė nė betejat e tij prej poeti, filosofi e mendimtari. /
pemė e ēuditshme trupi im / /Shushurijnė shelgjet nė fushė / mėrmėrijnė mizat nė
mriz
Unė i shoh tė gjitha nė vargjet e mia, edhe pagjumėsinė e tė vrarit, edhe
pagjumėsinė e diamantit./ Deti mė pranon
siē mė pranon gruaja / Gruaja mė pranon
si ēmė pranon deti / faleminderit grua
/ kėto dhe mija vargje tė tjera lapidare
tė poetit, janė shpėrthime tė pak shpėrthimeve. Jo vetėm ditėt me shi, po edhe
ditėt e bukura kanė qenė tė hidhura pėr ne, i tillė ishte fati ynė. Poezinė e
Xhevahirit e lexoj me pasion. Nė ēdo lexim unė gjejė thėllimat poetike, vargjet
mė me ngjyra tė tij. Shqipėria e Xhevahir Spahiut ėshtė e bukur, dhe e
papushtuar. Poezia e tij e tėra ėshtė shpėrthim, dhimbje, pėrqafim. Fjala e tij
e pastėrt e kullon edhe diellin. Nė Krijimtarinė poetike tė Xhevahir Spahiut,
plot poezi janė maja tė letėrsisė. Interpretemi poetik, Ullinjtė, Fjalė tė
gjelbra, Raport lufte, Tek rrėnja e fjalės, Poetėt e gjakut tim,Vdekja perendive
e tė tjera ,janė lidhjet e poetit me muzėn, me kohėn, me kozmosin. / M“i muarėn
shokėt, zyrat, aeroportet, / tė tjera fytyra e kanė zėnė vendin tim
/ nė kėtė
marramendje harrimi / rrallė e mė rrallė piqemi
Kėtė ese tė shkurtėr pėr
Xhevahirin po e mbylli me urimin, ji i pėrjetshėm nė poezinė shqipe. Shėndet, o
i miri poet.
Rrustem Geci
Shteti
Pikėt
