Por shqetėsimi nė kėtė drejtim ėshtė i panevojshėm dhe nėse transmetohet tek fėmijėt bėhet problematik. Ajo qė ju kėshillojmė tė bėnit ėshtė thjesht tė ndihmoni zhvillimin e kujtesės duke pėrvetėsuar strategjitė e duhura. Ja se si... Shumė prindėr vėzhgojnė me vėmendje aftėsitė e fėmijėve pėr tė mbajtur mend, shpesh pasi kėtė e lidhin me nivelin e inteligjencės sė fėmijės, si dhe me mundėsinė pėr tė pasur arritje tė larta akademike. Pėr kėtė arsye, kjo ēėshtje bėhet edhe mė e rėndėsishme kur fėmija fillon parashkollorin, aty ku fillojnė tė kėrkohen rezultatet e para nė detyra tė caktuara e veēanėrisht kur fillon shkollėn.
Nė radhė tė parė duhet thėnė se ankthi apo shqetėsimi i prindit nė kėtė drejtim ėshtė i panevojshėm dhe nė momentin qė fillon tė transmetohet tek fėmija, bėhet problematik, pasi fėmijės mbi tė cilin ushtrohet njė presion i tillė, ka shumė tė ngjarė t'i fluturojė nga mendja gjithė ē'ka mėsuar tė djeshmen. Gjithsesi, kjo temė meriton njė shkrim mė vete. Kėtu, do tė doja tė fokusohesha nė dy ēėshtje. Sė pari, nė faktin se zhvillimi mendor i fėmijės nė hapėsirėn 5-7 vjeēare ndodh sipas njė ritmi unik. Kjo do tė thotė se fakti qė njė fėmijė tjetėr kupton koncepte apo di veprime qė fėmija juaj nuk di ende t'i bėjė, flet thjesht pėr gjendjen nė njė fazė tjetėr tė zhvillimit.
Sė dyti, pėr kėto paralajmėrime parandaluese tė ankthit, ekzistojnė disa mėnyra tė thjeshta sesi prindėrit mund tė lehtėsojnė fėmijėt qė tė kujtojnė informacionin, tė cilat, ndonėse fėmijėt fillojnė t'i pėrdorin vetė herėt a vonė, mund tė pėrvetėsohen mė shpejt nėse njė i rritur i ekspozon ndaj tyre. Siē pėrparon zhvillimi mendor, ashtu pėrparon dhe aftėsia pėr tė kujtuar, e cila pėrmirėsohet dukshėm gjatė fėmijėrisė sė mesme. Kjo ndodh pjesėrisht pėr shkak tė kapacitetit tė kujtesės sė fėmijėve - sasia e informacionit qė ata mund tė kujtojnė rritet - dhe pjesėrisht pasi ata mėsojnė tė pėrdorin njė sėrė teknikash pėr tė mbajtur mend.
Si punon kujtesa
Studiuesit e krahasojnė kujtesėn me njė sistem dosjesh. Ajo vepron pėrmes tre hapave bazė: kodimit, depozitimit dhe riprodhimit. Pasi perceptojmė diēka, ne duhet qė ta fusim nė dosje. Kėshtu, hapi i parė ėshtė kodimi apo klasifikimi - pėr shembull, nė kategorinė "njerėz qė i njoh", "vendet ku kam qenė". E dyta, ne duhet ta depozitojmė materialin qė ai tė qėndrojė nė kujtesė. E treta, ne duhet tė jemi nė gjendje ta riprodhojmė informacionin apo ta nxjerrim nga "depoja". Harresa mund tė ndodhė pėr shkak tė njė problemi nė secilin prej kėtyre hapave.
Kujtesa e menjėhershme (afatshkurtėr) rritet shpejt nė fėmijėrinė e mesme. Ne mund ta shohim kėtė duke i pyetur fėmijėt tė kujtojnė njė listė numrash nė tė kundėrtėn e radhės sipas tė cilės i dėgjuan (pėr shembull tė thonė "8-3-7-5-1-6" nėse kanė dėgjuar "6-1-5-7-3-8"). Nė moshėn 5 deri 6-vjeēare, fėmijėt zakonisht mbajnė mend dy shifra; nė adoleshencė atė mund t'i mbajnė mend tė gjashta shifrat. Kujtesa afatshkurtėr relativisht e varfėr e fėmijėve mund tė ndihmojė pėr tė shpjeguar sesi ata kanė vėshtirėsi nė zgjidhjen e disa problemeve, pasi ata mund tė mos tė jenė nė gjendje t'i mbajnė nė kujtesė tė gjitha pjesėt e rėndėsishme tė informacionit.
STRATEGJI PĖR TĖ MBAJTUR MEND
Fėmijėt mė tė rritur zakonisht - mund tė mbajnė mend njė listė numrash mė mirė sesa mė tė vegjlit, pjesėrisht sepse ata kanė zbuluar se mund tė ndėrmarrin veprime tė qėllimshme qė i ndihmojnė ata tė kujtojnė. Ndėrsa fėmijėt rriten, ata zhvillojnė strategji mė tė mira dhe i formėsojnė ato pėr tė plotėsuar nevojėn pėr tė kujtuar gjėra specifike. Nuk ėshtė e nevojshme qė teknikat pėr tė mbajtur mend tė zbulohen rastėsisht. Fėmijėt mund tė mėsohen t'i pėrdorin ato mė herėt seē do tė bėnin nė mėnyrė spontane. Tė mėsuarit e kėtyre teknikave nga mėsuesit dhe tė rritur tė tjerė, duke theksuar faktin se ato ndihmojnė kujtesėn, ėshtė veēanėrisht ndihmues pėr fėmijėt me nivele tė ulėta apo mesatare tė arritjeve akademike. Disa nga strategjitė mė tė zakonshme janė pėrsėritja, organizimi, elaborimi dhe pėrdorimi i mjeteve tė jashtme tė kujtesės. Ky ėshtė njė moment ku prindėrit mund tė kontribuojnė natyrshėm.
Pėrsėritja
Pėrsėritja (e ndėrgjegjshme) ėshtė njė mjet i zakonshėm kujtese. Kur fillojnė ta pėrdorin fėmijėt pėrsėritjen? Nė njė studim, fėmijėt e klasės sė parė, tė cilėve iu ishte thėnė se do t'iu kėrkohej tė kujtonin njė sekuencė fotografish, u ulėn dhe pritėn derisa t'ju kėrkohej ky informacion. Nga ana tjetėr, fėmijėt e klasės sė dytė dhe tė tretė lėviznin buzėt dhe pėshpėritnin, pra pėrsėrisnin materialin.
Rrjedhimisht, nuk ishte surprizues fakti se fėmijėt mė tė rritur e kujtuan materialin mė mirė se mė tė vegjlit. Kur eksperimentuesit iu kėrkuan fėmijėve t'i emėrtonin fotografitė me zė tė lartė kur i shihnin pėr herė tė parė (njė formė pėrsėritjeje), ata e kujtuan radhėn mė mirė. Fėmijėve qė iu mėsua tė pėrsėrisnin, e aplikuan teknikėn nė situatėn imediate, por jo nė situata tė reja. Studime mė tė vona tregojnė se edhe disa fėmijė tė moshės 3-6 vjeē e pėrdorin pėrsėritjen. Ndonėse ka mė tė ngjarė qė tė pėrsėrisin gjashtėvjeēarėt krahasuar me trevjeēarėt, ata trevjeēarė qė pėrsėrisin, mund ta mbajnė mend njė listė ushqimesh po aq mirė sa gjashtėvjeēarėt. Fėmijėt mbi 6 vjeē mėsojnė dhe pėrdorin teknika mė tė sofistikuara, tė cilat renditen nė vijim.
Organizimi
Ėshtė mė e lehtė ta kujtosh materialin nėse e organizon nė kategori. Tė rriturit zakonisht e bėjnė kėtė automatikisht. Fėmijėt nėn 10-11 vjeē zakonisht nuk e pėrdorin spontanisht organizimin; por ata mund tė mėsohen ta bėjnė kėtė, duke imituar tė tjerėt. Nėse shohin fotografi tė rreshtuara nė mėnyrė rastėsore, pėr shembull tė kafshėve, mobilieve dhe rrobave, ata nuk i organizojnė mendėrisht artikujt nė kategori. Nėse iu tregohet sesi tė organizojnė, ata i kujtojnė fotot po aq mirė sa dhe fėmijėt mė tė rritur; por ata nuk e pėrgjithėsoj nė kėtė nė situata tė tjera.
Pėrpunimi
Pėr tė ndihmuar veten qė tė kujtojmė artikuj, ne mund t'i lidhim sė bashku nė njė skenė apo histori tė imagjinuar, sipas njė strategjie tė quajtur "pėrpunim". Pėr shembull, qė tė mbajmė mend tė blejmė limonė, salcė dhe peceta, ne mund tė pėrfytyrojmė njė shishe salce mbi njė limon, me pecetat gati pėr tė fshirė salcėn e derdhur. Ka mė shumė gjasa qė fėmijėt mė tė rritur ta pėrdorin pėrpunimin spontanisht, krahasuar me mė tė vegjlit. Kėta tė fundit kujtojnė mė mirė kur dikush tjetėr i krijon pėrpunimet pėr ta. Pėr shembull, njė nėnė, duke dėshiruar qė Emi, 6 vjeēe e gjysmė, ta ndihmojė atė tė blejė kafe dhe sallatė, i tha Emit ta vizualizojė tė ėmėn duke bėrė kafe dhe duke pėrzier sallatėn nė tė njėjtėn kohė. Kėshtu, Emi i kujtoi artikujt dhe imazhin edhe disa ditė mė vonė.
Mjete tė jashtme tė kujtesės
Teknikat mė tė pėrdorura si nga fėmijėt, ashtu dhe tė rriturit, pėrfshijnė tė kujtuarit nga diēka jashtė personit. Ju shkruani njė numėr telefoni apo shqiptimin e njė fjale tė re, bėni njė listė, lidhni njė fije nė gisht, vini alarmin e orės ose i kėrkoni dikujt t'ju kujtojė. Edhe fėmijėt e kopshtit e njohin vlerėn e mjeteve tė tilla tė jashtme dhe teksa rriten, i pėrdorin ato mė shumė.