Ajo pėrmban sidomos natrium, hekur, fosfor, disa alkaloide, geraniol, acetaldehid, paktin, sheqer, thartirė tė mollės, nė sasi tė vogla ka dhe vajra eterikė, ndėrsa nga vitaminat dallohet vitamina A, B dhe C. Pėrveēse pėrdoret si pemė freskuese dhe pėr pėrgatitjen e lėngjeve tė ndryshme dhe tė uthullės, molla pėrdoret edhe pėr pėrgatitjen e ēajrave tė ndryshme shėruese.
Ēaji me lulet e mollės
Ēaji qė pėrgatitet nga lulet e mollės pihet kundėr ftohjeve tė ndryshme, lehtėson etjen, forcon nervat, mushkėritė dhe zemrėn. Gjithashtu, ky ēaj ėshtė njė mjet i mrekullueshėm pėr rregullimin e tretjes. Pėr pėrgatitjen e ēajit nga lulet e mollės duhet qė nė pranverė tė mblidhen lulet e freskėta, tė cilat thahen nė hije dhe pastaj, si tė thara, pėrdoren gjatė vitit. Ēaji nga kėto lule zihet sikur edhe ēdo ēaj tjetėr, por nė vend tė sheqerit ėmbėlsohet me mjaltė.
Ēaji nga rriskat e thara tė mollės
Ky ēaj pėrdoret pėr kėndellje psikike pas punėve tė rėnda, pėr ripėrtėritje tė mėlēisė dhe pastrim tė veshkave. Marrja e mollės sė freskėt dhe e bukės sė zezė pėr disa ditė rresht ndikon mirė nė pastrimin e mukozės sė hundės, ndihmon dhe shpejton tretjen e ushqimit, siguron gjumė tė rehatshėm, eliminon djegėsirėn dhe thartirėn e lukthit, ndikon mirė kundėr reumės dhe arteriosklerozės. Ėshtė e mirė qė posaēėrisht personat e moshuar ta marrin si ushqim tė pandarė me bukė.
Molla
Njė mollė e ngrėnė nė mėngjes ndikon mirė nė pastrimin e dhėmbėve dhe eliminon thartirėn e tepėrt nė gjak. Ėshtė mirė tė merret edhe njė mollė para gjumit, pasi kjo normalizon jashtėqitjen. Molla preferohet edhe si mjet shėrues pėr jashtėqitjet e shpeshtuara tė fėmijėve. Pėr kėto raste preferohet molla e pjekur. Rezultate tė mira pėr trajtimin e disa sėmundjeve ka dhėnė edhe pirja e lėngut tė mollės. Mjekėt rekomandojnė pirjen e lėngut tė mollės kundėr sėmundjes sė lėkurės, sėmundjes sė veshkave, fshikėzės sė urinės, hemorroideve (majasėllit). Duhet theksuar se pirja e rregullt e lėngut tė mollės nuk lejon formimin e gurėve nė veshka dhe ndikon mirė te personat qė kanė vuajtur nga verdhėza. Nga molla bėhet edhe uthulla e mollės, e cila ėshtė shumė e preferuar tė pėrdoret pėr sallata dhe drejtime tė tjera shėruese.
Astma
Nėse vuani nga astma e kafazit tė kraharorit, duhet fėrkuar me uthull molle, e nėse lėkura ėshtė e ndjeshme, uthullėn duhet ta zbutni me ujė. Me uthull molle bėhet edhe avullimi i gjoksit te rastet e vėshtira tė ngufatjeve astmatike. Fasha e lagur me uthull vendoset nė lėkurė, ndėrsa sipėr saj vendoset njė fashė tjetėr e terur.
Pagjumėsia
Uthulla e mollės e pėrzier me mjaltė dhe uje tė nxehtė pihet si mjet qetėsues kundėr pagjumėsisė. Nėse vuani nga dhimbja e kokės nė ballė, vendosni fasha tė lagura me uthull molle dhe ujė: gjysmė gote ujė tė ftohtė, 1 lugė uthull molle dhe pak mjaltė. Fasha ndėrrohet kur nxehet. Kėto fasha mund tė vihen edhe nė pjesėn e pasmė tė qafės. Pėr ti pėrmbushur nevojat ditore me minerale, ēdo ditė nga tre herė duhet tė merren me njė gotė uji dy lugė ēaji me mjaltė dhe dy lugė ēaji uthull molle.
Nė shtatzėni
Pėr ti pėrmbushur nevojat e thartirave, njė grua shtatzėnė duhet tė marrė njė lugė uthull molle nė njė gotė ujė esėll nė mėngjes. Kjo pėrzierje do ta pengojė dhe largojė ēdo mundim tė mėngjesit. Gjatė ditės ėshtė mirė qė gruaja shtatzėnė tė pijė edhe nga njė gotė lėng molle ose rrushi. Nė kėtė mėnyrė nėna e ardhshme merr mjaft elementė tė nevojshėm natyrorė, prandaj edhe mund tė presė njė foshnjė me flokė tė dendur nga dita e parė, me thonj tė fortė e tė gjatė, me sistemin e zhvilluar muskulor sa qė nga fundi i dhjetėditėshit tė parė do ta ngrejė kokėn vetė. Nėna e re do tė kėtė mjaft qumėsht, fėmija do ta tretė ushqimin normalisht dhe do tė kėtė jashtėqitje normale, fytyrėn do ta kėtė mjaft tė gjerė, e kjo do tė ndikojė edhe nė rritjen e mėvonshme dhe nė zhvillimin psikik dhe shpirtėror tė fėmijės.
Ftohjet
Pėr ftohjet e ndryshme qė pėrcillen me kollė tė fortė ēdo dy orė merret nga njė lugė tė tretjes: lėng tė freskėt tė gjysmė limonit, sasi e njėjtė uthulle molle, njė lugė mjaltė bagremi dhe njė lugė glicerinė. Tė gjitha kėto pėrzihen derisa tė fitohet shurupi, i cili ėshtė edhe mjaft i shijshėm. Kjo pėrzierje pėrdoret gjatė 11 orėve. Ndėrsa nė rastet e kollitjes intensive duhet tė merret njė lugė shurup nė ēdo dy orė, kurse natėn dy herė nga njė lugė. Fėmijėt mbi dyvjeēarė mund ta pinė kėtė shurup ēdo orė, por nė sasi mė tė vogėl. Shurupi mund tė pėrdoret edhe nė rastet e ndezjes sė faringut dhe nė masė tė konsiderueshme zvogėlon kollitjen.
Alergji
Nėse keni flamė alergjike, pėr shkaqe profilaktike mund tė merrni njė lugė mjaltė rozmarine ose temjan (Thymus vulgaris) para buke. Nė mbrėmje para gjumit pihet tretja prej: dy lugėsh mjaltė bagremi, njė lugė uthull molle dhe pak ujė mineral. Pas 75 ditėve preferohet tė merret ēdo ditė nga njė gotė uji mineral me dy lugė mjaltė, dy lugė uthull molle dhe 5-10 pika limon tė freskėt. Profilaktikja vazhdohet. Kjo terapi mund tė ndėrpritet pas dy javėve, pasi qė nė princip janė eliminuar shkaqet e flamės alergjike.
Pėrgatitja dhe i uthullės sė mollės
Merren pesė kg mollė tė egra (ose edhe tė buta) tė paspėrkatura me kimikate, lahen mirė, priten dhe bluhen me makinė tė thjeshtė pėr bluarjen e mishit. Masa vendosėt nė enė tė emaluar, kavanoz, qelq, etj; dhe mbushet me ujė aq sa ta lagė masėn e bluar. Nė kėtė sasi mund tė vendosėn edhe 20-50 gramė sheqer i bluar. E tėra mbulohet me garzė dhe vendosėt nė vend tė nxehtė (nė dimėr), ose nė vend me diell, pėr 20 ditė. Gjatė kėsaj kohe, vetvetiu me nxehjen e masės, pėrfitohet uthulla e mollės, e cila vendosėt nė shishė (e kulluar) dhe ruhet nė vende tė ftohta e tė errėta.
Por uthulla e mollės mund tė pėrgatitet edhe nga lėkurat e mollės. Pėr kėtė lėvoret e mollėve tė qėruara nė pėrpjesėtim 1:1 duhen vendosur nė njė kavanoz mė tė madh (1 kg lėvore me 1 litėr ujė). Sipėr lėvoreve vendosėt uji i sheqerosur sipas dėshirės. Kavanozi mbyllet me pece pambuku. Pas 3-4 javėve fitohet uthulla e mollės. Pėr infektivėt virusale dy lugė uthull molle pėrzihen me 2 lugė mjaltė dhe me gjysmė gotė uji tė nxehtė. Me kėtė pėrzierje shpėlahet fyti dhe pihen disa lugė gjatė ditės. Shpėlarja e fytit duhet pėrsėritur katėr herė nė ditė, ndėrsa personat me fyt tejet tė ndjeshėm kėtė mund ta bėjnė vetėm nė mėngjes dhe nė mbrėmje. E njėjta mėnyrė, por nė sasi mė tė vogėl tė uthullės sė mollės, aplikohet edhe tė fėmijėt, por mbi moshėn pesėvjeēare.