Interneti duket se po e ndien veten paksa mė tė ngarkuar gjatė kėtyre ditėve, dhe pėr kėtė gjė ka njė arsye tė mirė.
Sipas njė raporti tė publikuar tė martėn, thuhet se nė fund tė kėtij viti interneti do tė numėrojė 2 miliard ueb shfrytėzues. Numri i pėrdoruesve tė internetit anembanė botės ėshtė dyfishuar gjatė pesė viteve tė fundit, thuhet nė raportin e bėrė nga International Telecommuniaction Union.
Shumica e kėsaj shifre tė madhe tė rritjes sė internetit mund ti atribuohet vendeve nė zhvillim e sipėr, siē ėshtė rasti me Kosovėn apo Shqipėrinė. Raporti thekson se 162 milion prej 226 milion pėrdoruesve tė rinj tė internetit nė vitin 2010 do tė jetojnė nė kėto vende, ku ueb ende po rritet.
Por pavarėsisht kėsaj boshllėku i qasjes mes shteteve high-tech dhe atyre nė zhvillim e sipėr mbetet i lartė. Pothuajse 65 pėr qind e Evropianėve tani kanė qasje nė internet, thuhet sipas raportit, dhe nė anėn tjetėr Afrikanėt kanė vetėm 10 pėr qind.
Raporti gjithashtu ėshtė fokusuar edhe nė rritjen e kėrkesės dhe ofrimit tė shėrbimit mė tė shpejtė broadband, qė iu mundėson pėrdoruesve tė kenė qasje mė tė lehtė apo tė zhakėmbejnė skedarė mė tė mėdhenj, siē janė imazhet apo videot.
ITU, njė agjencion i Kombeve tė Bashkuara qė monitoron ēėshtjet e komunikimit teknologjik, ka thėnė se lidhjet e shpejta tė internetit, qė po rriten vazhdimisht pėr tė shikuar uebin nė njė aspekt mė efektiv tė pėrmbajtjes, janė kyēe pėr vazhdimin e rritjes. Sipas raportit deri mė tani vetėm 8 pėr qind e botės kanė qasje nė internet tė shpejtė kėtė vit.
Sipas njė raporti tė publikuar tė martėn, thuhet se nė fund tė kėtij viti interneti do tė numėrojė 2 miliard ueb shfrytėzues. Numri i pėrdoruesve tė internetit anembanė botės ėshtė dyfishuar gjatė pesė viteve tė fundit, thuhet nė raportin e bėrė nga International Telecommuniaction Union.
Shumica e kėsaj shifre tė madhe tė rritjes sė internetit mund ti atribuohet vendeve nė zhvillim e sipėr, siē ėshtė rasti me Kosovėn apo Shqipėrinė. Raporti thekson se 162 milion prej 226 milion pėrdoruesve tė rinj tė internetit nė vitin 2010 do tė jetojnė nė kėto vende, ku ueb ende po rritet.
Por pavarėsisht kėsaj boshllėku i qasjes mes shteteve high-tech dhe atyre nė zhvillim e sipėr mbetet i lartė. Pothuajse 65 pėr qind e Evropianėve tani kanė qasje nė internet, thuhet sipas raportit, dhe nė anėn tjetėr Afrikanėt kanė vetėm 10 pėr qind.
Raporti gjithashtu ėshtė fokusuar edhe nė rritjen e kėrkesės dhe ofrimit tė shėrbimit mė tė shpejtė broadband, qė iu mundėson pėrdoruesve tė kenė qasje mė tė lehtė apo tė zhakėmbejnė skedarė mė tė mėdhenj, siē janė imazhet apo videot.
ITU, njė agjencion i Kombeve tė Bashkuara qė monitoron ēėshtjet e komunikimit teknologjik, ka thėnė se lidhjet e shpejta tė internetit, qė po rriten vazhdimisht pėr tė shikuar uebin nė njė aspekt mė efektiv tė pėrmbajtjes, janė kyēe pėr vazhdimin e rritjes. Sipas raportit deri mė tani vetėm 8 pėr qind e botės kanė qasje nė internet tė shpejtė kėtė vit.