Disa trajta tė personalitetit mund tė jenė tė lidhura me forcėn e disa lidhjeve tė veēanta tė trurit. Njė studim i Universitetit tė Bonit dhe tė Arizonės analizon aftėsitė elektrike dhe kimike tė striatit, njė strukture nėnkortilale nė tru, qė aktivizohet nga stimuj qė lidhen me shpėrblime tė mėparshme, qė kanė krijuar dy karakteristika tė qėndrueshme tė personalitetit.
Njė hipotezė e mėparshme thoshte se striati ventral kishte si funksion ndėrveprimin e strukturave limbike dhe motorike. Rezultatet e kėrkimeve aktuale sugjerojnė se organizimi i fibrave nervore tė rrjetit subkortikal nė hipokampus, amigdalė dhe striat ventral, lidhen me ndryshimet individuale tė personave qė kėrkojnė ndjesi tė reja, kundrejt rrjetit mes korteksit ballor dhe striatit qė lidhen me ndryshimin e personave pėrsa i pėrket pranueshmėrisė sociale. Punė e trurit pėr kėrkimin e ndjesive tė reja ėshtė njė tendencė si pėr njerėzit, ashtu edhe pėr kafshėt. Kėrkuesit e ndjesive tė reja klasifikohen si tipar mė vete i personalitetit, si dėshirė pėr tė eksperimentuar situata tė reja, pėr tu vėnė nė provė, pėr tė rrezikuar, pėr tė patur ndjesinė e ekzistencės. Kėrkuesit kanė pėrdorur njė teknikė tė njohur si Tratografia (DT-MRI), njė proēedurė moderne neuroimazhesh, e bazuar nė rezonancėn magnetike nukleare, e aftė pėr tė parė in vivo nė mėnyrė joevazive, informacione tė detajuara mbi organizimin dhe orientimin struktural tė fibrave tė substancės sė bardhė tė trurit.
Kėtė analizė e bėnė 20 vullnetarė tė shėndetshėm, qė mė parė kishin plotėsuar njė pyetėsor pėr vlerėsimin e sjelljeve nė kėrkim tė ndjesive tė reja dhe konformizmit social. Duke vlerėsuar parametrat, kėrkuesit gjetėn njė korelacion: individėt qė duan dhe kėrkojnė vazhdimisht ndjesi tė reja, kishin lidhje nervore tė zhvilluara mes hipokampusit, amigdalės, striatit ventral dhe tė mesėm (sidomos nė hemisferėn e majtė tė trurit). Amigadala modulon akivitetin e hipokampusit dhe striatit ventrial nė rastin e kėrkimit tė ndjesive tė reja. Nga ana tjetėr, fibrat e zonės kortikale ballore nė striat organizojnė dėshirėn e njohjeve sociale. Ky studim ndihmon nė njohjen e fazave tė ndryshme tė sjelljes sė motivuar, tė lidhjes mes tė resė, motivimit, kujtesės, dhe hedh bazat pėr kėrkimin e lidhjeve neurobiologjike tė kushteve klinike ku janė tė implikuara striatet, tė tilla si depresioni madhor apo abuzimi e drogat.