Shteti
Pikėt
Titulli Preferuar
nga Moza 2/4/2009, 12:50Depresioni njė sėmundje gjithėtrupore
Ēka ėshtė depresioni?
Depresioni (latinisht depressere, depressus: i ngjeshur, shtypur poshtė) ėshtė njė nocion komplex pėr simptome tė shumėllojshme. Depresioni pėrfshin: emocionet, kognicionin, motoriken, motivacionin si dhe gjėndjen vegetative. Depresioni ėshtė gjendje sėmundjeje, gjatė tė cilės vjen deri tek njė mėrzi e pikėlluar e lidhur me gjendje frike, shqetėsim i brendshėm si dhe pengesa nė tė menduarit dhe nė gjumė. Tė menduarit ėshtė i ngadalėsuar dhe sillet (fiksohet) kryesisht rreth njė teme. Zakonisht rreth temės sė shikimit tė ēdogjėje nga ana negative, pra domethėnė rreth asaj, se sa keq ėshtė, se sa e dėshprueshme ėshtė situata e tanishme, nė tė cilen gjindet njė pėrson, dhe sa e pashpresė ėshtė ardhmėria. Shumė persona depresiv kanė ndjenja faji dhe mendime, ide tė mėkatimit, tė cilat mund tė ngriten deri nė gjendje delusive. Flasim edhe pėr detyrim tė brengosjes, sepse detyrimisht mendohet pėrherė rreth mendimeve tė njėjta negative. Pengesat nė gjumė nė njėrėn anė shprehen nė vėshtirėsi pėr tė fjetur, nė njė sjellje tė penguar tė fjetjes pa ndėrprerje me zgjuarje tė pėrsėritur dhe nė anėn tjetėr me zgjuarje tė hershme. Pėr kėtė arsye gjumi pėrjetohet si i pamjaftueshėm dhe shumė sipėrfaqėsor dhe nė mėngjes nuk sjell freskim e as ēlodhje. Madja mėngjesi ėshtė shpesh koha mė e keqe pėr pacientėt depresiv, pasi qė kryesisht nė mėngjes ata ndihen veēanėrisht shumė keq. Kah dreka gjendja mund tė pėrmirėsohet dhe nė mbrėmje tė jetė relativisht e durueshme. Kjo ndjenjė veēanėrisht e mjerueshme nė mėngjes pas zgjimit psikologėt e quajnė ulje e mėngjesit
Ēka ėshtė depresioni?
Depresioni (latinisht depressere, depressus: i ngjeshur, shtypur poshtė) ėshtė njė nocion komplex pėr simptome tė shumėllojshme. Depresioni pėrfshin: emocionet, kognicionin, motoriken, motivacionin si dhe gjėndjen vegetative. Depresioni ėshtė gjendje sėmundjeje, gjatė tė cilės vjen deri tek njė mėrzi e pikėlluar e lidhur me gjendje frike, shqetėsim i brendshėm si dhe pengesa nė tė menduarit dhe nė gjumė. Tė menduarit ėshtė i ngadalėsuar dhe sillet (fiksohet) kryesisht rreth njė teme. Zakonisht rreth temės sė shikimit tė ēdogjėje nga ana negative, pra domethėnė rreth asaj, se sa keq ėshtė, se sa e dėshprueshme ėshtė situata e tanishme, nė tė cilen gjindet njė pėrson, dhe sa e pashpresė ėshtė ardhmėria. Shumė persona depresiv kanė ndjenja faji dhe mendime, ide tė mėkatimit, tė cilat mund tė ngriten deri nė gjendje delusive. Flasim edhe pėr detyrim tė brengosjes, sepse detyrimisht mendohet pėrherė rreth mendimeve tė njėjta negative. Pengesat nė gjumė nė njėrėn anė shprehen nė vėshtirėsi pėr tė fjetur, nė njė sjellje tė penguar tė fjetjes pa ndėrprerje me zgjuarje tė pėrsėritur dhe nė anėn tjetėr me zgjuarje tė hershme. Pėr kėtė arsye gjumi pėrjetohet si i pamjaftueshėm dhe shumė sipėrfaqėsor dhe nė mėngjes nuk sjell freskim e as ēlodhje. Madja mėngjesi ėshtė shpesh koha mė e keqe pėr pacientėt depresiv, pasi qė kryesisht nė mėngjes ata ndihen veēanėrisht shumė keq. Kah dreka gjendja mund tė pėrmirėsohet dhe nė mbrėmje tė jetė relativisht e durueshme. Kjo ndjenjė veēanėrisht e mjerueshme nė mėngjes pas zgjimit psikologėt e quajnė ulje e mėngjesit
