Studimi: Mosha mbi 45 vjeē njė nė katėr vetė, i sėmurė me zemėr
Molla ėshtė frut, me ndikim tė madh pozitiv nė shėndetin tonė. Ul nė mėnyrė tė dukshme, rrezikun e sėmundjeve tė zemrės, ndihmon kundra kapsllėkut dhe mban konstante vlerat e sheqerit nė gjak. Molla ėshtė sinonim i vitalitetit dhe shėndetit. Mrekullia tjetėr e mollės si frut, ėshtė qė atė mund ta hash nė ēfarėdo lloj kohe. Njė mollė nė ditė mjafton, dhe ti nuk ke nevojė pėr doktor, thotė njė fjalė e urtė. Mrekullia e frutit tė mollės qėndron sidomos tek lėkura. Vitamina C dhe betakaroteni qė kanė dhe ndikimin pozitiv nė shėndetin tonė gjenden nė tė. Njė studim nė Holandė, ku njerėzit e testuar u ushqyen me njė mollė nė ditė, gjithashtu me 2 lugė qepė tė grirė dhe 4 gota ēaj, arritėn tė ulin nė mėnyrė tė dukshme rrezikun e sėmundjes sė zemrės. Gjithashtu, molla bėn njė ulje tė dukshme tė kolesterinės nė gjak, duke ndihmuar kėshtu nė sėmundjen e diabetit, apo tė hemorragjisė cerebrale. Ka lloje tė ndryshme mollėsh, por ai mė specifiku pėr kėto lloj sėmundje ėshtė molla e ngjyrės sė gjelbėr, qė nė botė njihet me emrin "Grany Smith". Duhet tė shtojmė, se vitaminat e mollės mund ti marrim nė njė farė mėnyre dhe nėpėrmjet lėngut tė saj (Kalium dhe Eise), megjithatė duhet theksuar se asnjėherė lėngu i mollės nuk do tė ishte njė zėvendėsim i vetė frutit.
Efektet e sojės
Shumė gra qė vuajnė nga zemra diagnostikohen gabimisht, pasi shenjat e para tė sėmundjeve tė zemrės tek gratė janė ndryshe nga ato tek burrat. Mjekėt analizuan 20 mijė pacientė nė 14 vende tė ndryshme dhe zbuluan se 8 pėr qind e atyre qė ishin tė sėmura nga zemra, kurrė nuk ishin ankuar pėr ndonjė dhembje nė kraharor. Interesante ėshtė se mundėsitė pėr vdekje tė atyre qė nuk kishin dhembje nė kraharor ishin 3 herė mė tė mėdha. Nė vend tė dhembjes, gratė mund tė ndiejnė mungesė frymėmarrje, dhembje nė shpatull, ose qafė, provojnė djersitje, tė vjella dhe ndonjėherė edhe humbje ndjenjash. Mėnyra qė mjekėt zakonisht pėrdorin pėr diagnostikim ėshtė Elektro-Kardio-Grami, ose E-K-G. Por sipas mjekėve, kjo metodė mund tė mos japė rezultate pėr shkak tė paqėndrueshmėrisė hormonale tek gratė. Mjekėt bėjnė tė ditur se EKG-ja mund tė japė rezultate mė tė sakta vetėm pėr disa gra. Kardiologėt nė tė vėrtetė mund ta shohin qarkullimin e gjakut nė zemėr. Studimi i rekomandon mjeket, e posaēėrisht ata qė punojnė nė spitalet e ndihmave tė shpejta qė tė shtojnė vetėdijen e tyre ndaj shenjave tė tilla tė vogla tė sėmundjeve tė zemrės nė mėnyrė qė pacientėt tė diagnostikohen sa mė parė. Madje, shkencėtarėt hedhin e poshtė idenė se soja mund ti ndihmoje gratė pas periudhės sė menopauzės pėr tė luftuar simptomat e plakjes, siē janė humbja e kujtesės, dobėsimi i kockave dhe shtimi i kolesterinės. Gjithashtu, ata thonė se soja pėrmban edhe njė element tė ngjashėm me estrogjenin dhe se nuk ka tė dhėna qė tė tregojnė se pėrdorimi i sojės ėshtė i dėmshėm.
I nxehti dhe zemra
Ekspozimi nė diell nė orėt mė tė nxehta gjatė ditės, i personave qė vuajnė nga hipertensioni dhe nė veēanti i atyre, qė pėrveē saj vuajnė edhe nga sėmundje tė zemrės, mund tė shtojė rrezikun e krizave dhe tė infarktit. Dhe ata qė vuajnė nga zemra nuk janė tė paktė. Njė studim i kryer nga mjekė tė klinikės Mayo nė Shtetet e Bashkuara, tregon se njė nė ēdo katėr vetė, mbi moshėn 45-vjeēare mund tė preket nga sėmundje tė zemrės. Tė dhėnat e studimit i shtyjnė mjekėt dhe pacientėt tė kenė parasysh se pushimi i zemrės nuk shkaktohet vetėm nga pompimi i pamjaftueshėm i gjakut, por edhe atėherė kur pompimi i gjakut ėshtė normal, por zemra nuk ėshtė nė gjendje ta absorboje atė. Simptomat tipike tė kėsaj sindrome janė lodhja, vėshtirėsi nė frymėmarrje, ėnjtje tė kėmbėve dhe probleme nė ritmin e rrahjeve tė zemrės. Pėr tė shmangur njė fatkeqėsi, mjekėt e kėsaj klinike rekomandojnė zbatimin e masave parandaluese kundėr presionit tė lartė tė gjakut.
Molla
Pėr qėllime mjekėsore pėrdoren frutat e mollės dhe gjethet. Frutat pėrmbajnė rreth 15 pėr qind sheqerna, acide organike e sidomos acid malik, janė tė pasura nė karotine (provitaminė A), me vitamina B1, C, E, P, B2, PP, tė cilat ndodhen nėn lėkurė. Farat e mollės pėrmbajnė albumina dhe yndyrė. Molla si frut ka veti freskuese, qetėsuese dhe zbutėse. Ēaji i pėrgatitur me mollė tė ziera pakėson etjen, zbut acarimin e laringut. Ky ēaj pėrdoret pėr tė zbutur e pėr tė pakėsuar tė kollurit, kundėr zėnies sė zėrit, lehtėson dhimbjet e grykės dhe acarimet e rrugėve tė frymėmarrjes dhe tė vetė mushkėrive. Ēaji i mollės ndihmon pėr funksionimin e mirė tė veshkave dhe tė fshikėzės urinare; ai pėrdoret kundėr infeksioneve tė kėtyre organeve. Mollėt rekomandohen tė pėrdoren nga njerėzit me sėmundjet nervore, tė cilat shoqėrohen me pagjumėsi. Ato pėrdoren me efekt kundėr reumatizmave, artritizmit dhe kundėr gurėve. Rezultate tė mira japin edhe kundėr sėmundjeve tė mėlēisė. Gjethet e mollės pėrdoren kundėr helmimeve qė shkaktohen nga ushqimet. Cipa e jashtme e frutave tė mollės ka pėrmbajtje tė lartė vitaminoze.
Molla e egėr
Molla e egėr takohet si dru jo i lartė ose si shkurre. Degėt i ka plot me gjemba. Bėn pjesė nė familjen e trėndafiloreve. Gjethet i ka vezake, tė zgjeruara dhe pa push. Lulet qė ēelin nė prill- maj janė tė bardha dhe anash ngjyrė trėndafili. Fruta e saj ėshtė e rrumbullakėt, e vogėl, me shije tė thartė. Gjendet rrallė nėpėr pyje e buzė arash. Shėrben nė shkallė tė gjerė si nėnshartese pėr tė shartuar mbi tė mollė tė buta. Nė mjekėsinė popullore pėrdoren frutat e mollės sė egėr, tė cilat mblidhen pasi piqen dhe marrin ngjyrė verdhuke. Ato vihen njė nga njė me dorė, pa i dėmtuar, nė mėnyrė qė tė ruhen pėr njė kohė sa mė tė gjatė. Ruhen nė kashtė. Pėrdoren edhe lėvoret e degėve. Frutat e mollės sė egėr, pėrmbajnė acide organike, por me shumicė kanė acid malik. Mollėt e egra kane veti rrudhėse. Ato pėrdoren me efekt nė rastet e diarresė, si dhe kundėr acarimeve tė grykės e faringut, me anė gargarash (shpėlarje e gojės). Edhe lėvorja e degėve ka veti rrudhėse dhe pėrdoret me rezultate tė mira kundėr etheve. Rezultate shumė tė mira mollėt e tharta kanė dhėnė kundėr sėmundjes sė sheqerit.
Faktorėt pėr njė shėndet sa mė tė mirė:
Tė konsumohen sa mė shumė lėngje tė pasura me vitamina.
Kryesisht vitaminat mė tė mira janė B1, B6 dhe vitamina C.
Duhet tė eliminohet sa mė shumė pėrdorimi i kafeve.
Tė eliminohet konsumimi i pijeve alkoolike.
Tė eliminohet pirja e duhanit.
Kėshillohen shėtitje nė ajėr tė pastėr.
Ėshtė e preferueshme qė tė gjitha moshat tė konsumojnė ēaj.
Tė shmangen lėvizjet gjatė orėve kur i ftohti ėshtė mė i ashpėr.
Kujdes tė mos vishen me rroba shumė tė trasha.
Veshjet e stinės duhet tė jenė tė pėrshtatshme pėr rehatinė e trupit.
Faktorėt qė shkaktojnė parainfarktin nė kohė tė nxehtė:
Stresi i vazhdueshėm shkakton parainfarkt
Pirja e duhanit ėshtė faktor kryesor pėr njė sėmundje zemre. Pirja e alkoolit shkakton probleme dhe parainfarkt nė zemėr
Mbipesha predisponon gjithmonė njė parainfarkt.
Mosha, kalimi i tė pesėdhjetave, ėshtė ndėr faktorėt e parainfarktit.
Seksi mashkull ėshtė mė i prekur nga kjo sėmundje.
Hipertensioni dhe moskurimi i tij shkakton infarkt.
Moskurimi i diabetit bėhet shkak pėr njė infarkt.
Dietat e forta shkaktojnė problemė nė zemėr.
Kushtet atmosferike luajnė njė rol tė madh nė punėn e zemrės.
Sėmundjet e zemrės, nga e kanė origjinėn.
Njė stres dhe problem i cili e shoqėron personin pėr njė kohė tė gjatė, atėherė mund tė jetė burim i njė sėmundjeje zemre.
Faktor tjetėr ėshtė duhani, i cili ėshtė shumė riskant, kur pihet nė sasinė mbi 20 cigare nė ditė pėr njė kohė tė gjatė, ndihmon nė zhvillimin e arterosklerozės nė arterien koronare./tiranaobserver/