GJumi kualitativ ka shumė rėndėsi jo vetėm pėr shėndetin e njeriut por edhe pėr vijė vitale, pohon eksperti britanik pėr gjumė, dr. Neil Stanley. Shumica nga ne nuk ėshtė e vetėdijshme se sa mungesa gjumit ndikon nė punėn e parregullt tė hormoneve qė rregullojnė urinė. Andaj na shtohet oreksi, me dobėt kontrollojmė nevojėn pėr ėmbėlsira dhe nuk ndjejmė ngopje. Kėto nevoja shkaktojnė rritje tė pėrnjėhershme tė sheqerit nė gjak, i cili po aq pėrnjėherė bie gjė qė sjell deri tek kualiteti i dobėt i gjumit cili tutje reagon nė vendimin tonė qė tė hamė shėndetshėm.
Njė anketė e fundit tregoi se 80 pėr qind e tė anketuarve dėshirojnė tė humbin peshė, megjithatė 74 pėr qind e tyre mendojnė se gjumi kualitativ ėshtė prioritet. 2/3 e tyre pranuan se janė zvogėluar sasinė e gjumit nė mėnyrė qė tė arrijnė qė sa mė shumė gjėra tė kryejnė pėrkundėr faktit se mungesa e gjumit ėshtė baras e lidhur me shtimin e kilogramėve.
Kėtė lidhje, pėr herė tė parė e vėrejtėn ekspertėt nga Universiteti Chicago, madje para pesė vjetėve, kur u dėshmua se pagjumėsia shkakton punė tė ērregulluar tė dy hormoneve tė lidhur me oreksin. Prej atėherė edhe disa studime pėrkrahen kėtė lidhje. Njėri tregoi se oreksi i shtuar shkaktohet nga mungesa e gjumit dhe mund tė rezultojė me atė qė njerėzit gjatė dite tė konsumojnė 1000 kalori mė shumė. Tjetri tregoi se ata qė flenė mjaft, mes 7-8 orė kanė indeks mė tė vogėl tė peshės trupore (BMI).
Studimet e reja, pohon dr. Stanley treguan se nuk e marrin mjaft seriozisht rolin e gjumit qė e ka nė trashje.
Njerėzit e lodhur hanė mė shumė sheqer sepse paraqitet nevoja fiziologjike pėr energji. Shikuar nė atė mėnyrė, ėshtė e logjikshme se dėshironi tė shėrbeheni me diēka kur ndjeheni keq. ēka do tė zgjidhni pra nė 11 ora paradite, mollė apo ēokollatė?
Tė gjithė e dimė mėsimin se gjatė ditės do tė duhej tė hamė pesė porcione pemė dhe perime dhe tė bėjnė sė paku 10.000 hapa, megjithatė kėtė mė sė shpeshti nuk e bėjmė. Por askush nuk e pėrmend se duhet tė flemė mjaft. GJumi ėshtė njėjtė i rėndėsishėm sa edhe ushqimi dhe ushtrimet, ndėrsa shumė mė i thjeshtė dhe mė i lirė se kėto tė dyja, porosit dr. Stanley.
Njė anketė e fundit tregoi se 80 pėr qind e tė anketuarve dėshirojnė tė humbin peshė, megjithatė 74 pėr qind e tyre mendojnė se gjumi kualitativ ėshtė prioritet. 2/3 e tyre pranuan se janė zvogėluar sasinė e gjumit nė mėnyrė qė tė arrijnė qė sa mė shumė gjėra tė kryejnė pėrkundėr faktit se mungesa e gjumit ėshtė baras e lidhur me shtimin e kilogramėve.
Kėtė lidhje, pėr herė tė parė e vėrejtėn ekspertėt nga Universiteti Chicago, madje para pesė vjetėve, kur u dėshmua se pagjumėsia shkakton punė tė ērregulluar tė dy hormoneve tė lidhur me oreksin. Prej atėherė edhe disa studime pėrkrahen kėtė lidhje. Njėri tregoi se oreksi i shtuar shkaktohet nga mungesa e gjumit dhe mund tė rezultojė me atė qė njerėzit gjatė dite tė konsumojnė 1000 kalori mė shumė. Tjetri tregoi se ata qė flenė mjaft, mes 7-8 orė kanė indeks mė tė vogėl tė peshės trupore (BMI).
Studimet e reja, pohon dr. Stanley treguan se nuk e marrin mjaft seriozisht rolin e gjumit qė e ka nė trashje.
Njerėzit e lodhur hanė mė shumė sheqer sepse paraqitet nevoja fiziologjike pėr energji. Shikuar nė atė mėnyrė, ėshtė e logjikshme se dėshironi tė shėrbeheni me diēka kur ndjeheni keq. ēka do tė zgjidhni pra nė 11 ora paradite, mollė apo ēokollatė?
Tė gjithė e dimė mėsimin se gjatė ditės do tė duhej tė hamė pesė porcione pemė dhe perime dhe tė bėjnė sė paku 10.000 hapa, megjithatė kėtė mė sė shpeshti nuk e bėjmė. Por askush nuk e pėrmend se duhet tė flemė mjaft. GJumi ėshtė njėjtė i rėndėsishėm sa edhe ushqimi dhe ushtrimet, ndėrsa shumė mė i thjeshtė dhe mė i lirė se kėto tė dyja, porosit dr. Stanley.