Ushqyeshmėria vegjetariane ėshtė marrja e ushqimit pa mish, respektivisht pa produkte shtazore, siē janė produktet e gjedheve, shpezėve, peshqėve, vezėt dhe qumėshti. Disa vegjitarian i largohen edhe bartjes sė rrobave nga lėkura e shtazėve.Si lloj i ushqimit ėshtė i njohur shumė moti, njihet sė pari nė Indin e vjetėr ku kjo ka qenė pjesė e praktikimit tė fesė sė tyre, e ashtuquajtura Ahimse.
Sot rreth 30% e indianėve nuk e pėrdorin mishin. Nė Evropė kėto ide e ka propaganduar filozofi grek Pitagora nė vitin e 6 para erės sė re. Ai dhe pasuesit e tij e kanė praktikuar dietėn vegjitaliane, pėr arsye nutritive dhe etike. Nga India ka ardhur nė Evropė duke iu falendėruar anglezėve tė cilėt e kanė kolinizuar Indinė. Nė Londėr me 1847 ėshtė themeluar shoqėria e parė vegjitaliane tė cilės i ka takuar edhe Ganti gjatė kohės sė sundimit tė tij.
Nė SHBA rreth3% tė banorėve janė lajmėruar si vegjitarian mishit tė kuq. Ata e konsumojnė mishin e pulės dhe tė peshkut. Ovolaktovegjitarianėt tė cilėt e konsumojnė produktet e qumėshtit dhe vezėt.Laktovegjitarianėt tė cilėt i konsumojnė produktet e qumėshtit.Peskovegjitarianėt tė cilėt i konsumojnė peshqit.Makrobiotiqarėt tė cilėt konsumojnė ushqim sipas udhėzimit tė makrobiotikės, mund ti largohen nė raste nevoje produkteve tė mishit vetėm pėr arsye shėndetėsore.
Pėrparsitė
Pėrparsitė e ushqimit vegjitarian janė tė shumėta: nutriciologėt thonė se e zvogėlon e yndyrėn nė gjak e cila shkakton sėmundje tė zemrės, gjithashtu i zvogėlon edhe radikalet e lira tė cilat janė shumė tė dėmshme. Sipas zbulimeve tė reja pėrqindja e tumoreve te vegjitarianėt ėshtė mė e vogėl siē janė tumoret e zorrės sė trashė, gjirit dhe prostates. Pasi konsumimi i yndyrės te vegjitarianėt ėshtė mė i vogėl atėherė edhe problemet nė peshė janė mė tė
Motivet
Motivet pėr kėtė lloj tė ushqimit janė tė shumėta si:
1. Pėr ti ikur dėmtimit tė botės shtazore,
2. Pėr shkak tė praktikimit tė disa religjioneve dhe
3. Pėr tė ruajtur shėndetin e tyre.
Shumė religjione e ndalojnė ngrėnien e shtazėve siē janė: hinduizmi, budizmi, taoizmi, sikizmi, sufizmi, xhailizmi etj.
Hindusėt e konsiderojnė ushqimin vegjitalian ideal. Ata besojnė se ushqimi ka ndikim nė pesonalitetin e tyre dhe se mishi shkakoton agresion dhe qrregullim mental kurse bimėt shkaktojnė qetėsim shpirtėror.
Muslimanėt krishterėt dhe hebrenjėt nuk e praktikojnė kėtė lloj tė ushqimit.
Vegjitalianėt ndahėn nė disa lloje:
1. Veganėt tė cilėt janė grupi mė radikal. Ata nė tėrėsi i largohen produkteve shtazore duke pėrfshirė edhe veshėmbathjet me prejardhje shtazore si dhe tė gjitha produktet kimike tė cilat sė pari janė testuar nė kafshė.
2. Gjysėmvegjitarianėt tė cilėt i largohen vetėm vogėla.
Sikur qė ka pėrparėsi tė shumėta ky lloj i ushqimit ka edhe mangėsi si:
Te proteinat bimore mungojnė disa amionacide esenciale pėr shembull Lizina, por nėse ushqimi barazpeshohet me produktet e sojės, kjo mungesė e aminoacideve kompenzohet.
Mos ngrėnia e ushqimit tė peshkut sjell deri te mungesa e tri acideve yndyrore (OMEGA) tė cilat janė tė nevojshme pėr perventivėn e sėmundjes kardiovaskulare. Kjo mungesė e kėtyre aminoacideve mund tė kompenzohet nėse me konsumimin e lajthijave dhe bademit. Largimi nga ushqimi shtazor mund tė shkaktoi mungesė tė vitaminės B posaqėrisht vitamonės B12 i cili merrė pjesė nė ndėrtimin e qendrave nervore dhe mungesa e kėsaj vitamine sjell deri te anemia. Para fillimit tė praktikimit tė dietės vegjitaliane duhet tė konsultohuni me mjekun./shqip/