Njė mollė nė ditė nuk do ta mbajė domosdo mjekun larg, por tre kivi mund tė ndihmojnė, tė paktėn, sipas njė studimi tė vogėl qė ka treguar qė fryti i kaftė i mbushur me qime mund tė ulė nivelin e tensionit tė gjakut. Meshkujt dhe femrat me tension mesatarisht tė lartė tė tensionit tė gjakut tė cilėt kanė ngrėnė tre fruta tė kivit nė ditė pėr tetė javė kanė pasur nivele tė tensionit sistolik tė gjakut qė ishin 3.6 mm tė zhivės mė ulėt sesa ata vullnetarė qė kanė ngrėnė njė mollė nė ditė. Tensioni sistolik i gjakut ėshtė numri i sipėrm nė matjen e tensionit tė gjakut. Kivit mund tė jenė tė vegjėl, por ata mbledhin shumė vlera ushqyese nė mishin e tyre tė gjelbėr. Ata janė tė pasur nė luteinė, njė antioksidant i fuqishėm, i cili mund tė jetė pėrgjegjės pėr fuqinė e tij pėr tė ulur tensionin e gjakut, thanė hulumtuesit qė janė udhėhequr nga Mette Svendsen nga Spitali Universitar i Oslos tė nė Norvegji.
Kivi njė rekomandim i shkėlqyeshėm Kardiologėt ishin tė shpejtė pėr tė theksuar qė nuk ka ushqim tė vetėm magjik apo pėrbėrės qė janė ēelėsi i shėndetit tė zemrės, por tė gjithė janė pajtuar qė kivi mund tė ketė njė vend nė pesė vaktet ditore tė frutave dhe perimeve qė momentalisht rekomandohen si pjesė e dietės sė shėndetshme pėr zemėr. Studimi i ri ka pėrfshirė 50 meshkuj dhe 68 femra me njė moshė mesatare prej 55 vjetėsh tė cilėt janė pėrcaktuar tė hanė tre kivi apo njė mollė nė ditė pėr tetė javė. Pjesėmarrėsit kanė pasur nivele tė gjakut me njė shkallė mesatar tė tensionit prej 128/85 nė fillim tė studimit. Tensioni i gjakut mė pak se 120/80 konsiderohet ideal.
Ata nuk kanė ndryshuar asgjė nė dietė pėrveēse kanė shtuar frytin. Hulumtuesit kanė matur tensionin e gjakut pėrmes njė monitorimi ambulantor prej 24 orėsh, i cili ėshtė menduar tė jetė mė preciz se sa matja e tij gjatė njė periudhe tė vetme kohore. Tre kivi nė ditė kanė pėrmirėsuar tensionin e gjakut brenda 24 orėsh mė shumė sesa njė mollė nė ditė, konkluduan hulumtuesit. Fryti i ri ēudibėrės? Ka njė probabilitet biologjik, por unė nuk do tė merrja tre kivi nė ditė, tha dr. Nehal Mehta, njė kardiolog preventiv nė Spitalin e Universitetit tė Philadelphia. Nuk ėshtė lehtė tė gjenden, dhe nuk ėshtė nga ato frute qė njerėzit i kapin lehtė nė dorė. Masa ėshtė ēelėsi si me kivi po ashtu edhe me ēdo lloj ushqimi, tha ai. Tre kivi nė ditė apo 21 kivi nė javė nuk duket si masė, dhe unė do tė tėrhiqja vėrejtjen pėr sasi kaq tė madhe, tha ai. Studimi i ri thjeshtė mund ti vėrė kivit nė hartė, tha ai.
Kur ne themi ha mė shumė pemė tė freskėta, ne u pėrmbahemi frutave qė janė dėshmuar tė suksesshme apo ēdo gjė qė mbahet nė dorė dhe e qėruar, por kėto zbulime sugjerojnė qė njė kivi mund tė jetė pjesė e dietės sė shėndetshme pėr zemėr, tha ai. Madje, studimi ka vėshtruar tėrė frytin, dhe jo ushqyesit individualė. Mos filloni tė pėrdorni luteinė nė forma tė shtesave duke u bazuar nė kėto rezultate, shtoi ai. Dr. Suzanne Steinbaum, njė kardiologe preventive nė Lenox Hill Hospital nė New York City, ėshtė pajtuar. Kivi nuk ėshtė fryti i ēudirave, por sigurisht qė shtimi i kivit nė dietėn tuaj mund tė ndihmojė tė ulen nivelet e tensionit pak tė lartė tė gjakut. Dr. Elliott M. Antman, profesor i mjekėsisė nėHarvard Medical School nė Boston, tha qė edhe pse premtues, studimi i ri ėshtė i vogėl. Mos llogarisni qė kjo tė jetė pėrgjigjja e plotė ndaj tensionit tė lartė tė gjakut, tha ai. Ēka do qė bėni, mos ndalni sė marri medikamentet tuaj pėr tension tė gjakut, pa u konsultuar me mjekun tuaj, shtoi ai. Pasi qė ky studim ėshtė prezantuar vetėm nė njė takim mjekėsor, tė dhėnat dhe konkludimet duhen tė shikohen si preliminare derisa tė publikohen nė periodik qė recensohen nga panele tė ekspertėve tė fushės./tryeza.org/